Kauns
Kauns (lietovėškā: Kaunas) – ontros vagol dėdloma Lietuvuos ė ketvėrts Baltėjės šaliū miests, ėšsėdiestės šalėis cėntrėniam šmuotė, Nemona ė Nerėis santakuo, aple 100 km i vakaros nug šalėis suostėnės Vėlniaus ėr aple 214 km i rītos nū oustamėistė Klaipiedas. Svarbos pramuonės, transpuorta, muoksla ė koltūras cėntros. „Laikėnuojė Lietovuos suostėnė“, 2022 m. Euruopas koltūras suostėnė. Kauna apskrėtėis, miesta savivaldībės, Kauna rajuona savėvaldībės, arkivīskopėjės cėntros.
 | |
 | |
| Žmuoniū skaitlios | 305 120 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)  |
|---|---|
| Mers | Visvaldas Matijošaitis |
| Čiesa jousta | UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Šalės | Lietova |
| Pluotībė | 157 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 48 |
| Ondenė telkėnē | Nemons |
| Koordėnatės | 54.9°N 23.93°E |
| Pašta kods | LT-44001 |
| Telepuona kods | 837 |
| Mers | Visvaldas Matijošaitis |
 | |
Kauns 1920–1940 metās bova Lietovuos suostėnė. Nu 2023 m. Kauna muodernėstėnė arkitektūra, katruos tonkē gal rastė miesta cėntrė, īr irašīta i UNESCO pavelda sāraša. 1939 metās miestė bova sorėngts tretėsis Euruopas vīru krepšėnė čempijuonats.
Žmuonis
taisītėMiestė gīven aple 288 tūkstontiu žmuoniū, gīventuoju stėpē somažiejė diel emigracėjės. Miests dėdlē akademėšks, magtīnga dalės Kauna prieteliu īr stodentā, profesuorē, aba kėtēp sosėrėšėn so muokslo, teknuoluogėjuom.
Kaunė gerā vīstuoma transpuorta infrastroktūra, miestė īr 34 piestiūju ė transpuorta tėlptā. Palē tautībė miestė gėven 93 pruoc. lietoviu, 4 puoc. – rosu ėr 3 pruoc. kėtū tautu prieteliu. Kaunė stodėjaun žmuonis ėš vėsa Svieta. Dėdlis šmuots anū stodėjoun medėcėna.
Transpuorts
taisītėKauns īr glabnos Lietovuos transporta ė logėstėkas cėntros. Šalėp Kauna, Karmielavuo, īr Terptautėnis Kauna uora ousts, katros gal aptarnaut vėsuokė tėpa liektovos. Kauns īr glabnos gelžkelė mazgos. Par miesta ēn krūva glabnū transporta keliū.