dantis

Latin

Participle

dantis

1. genitive masculine/feminine/neuter singular of dāns

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *dantís (“tooth”).

Noun

dantìs m (plural dañtys) stress pattern 4

1. tooth

Declension

Declension of dantìs

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	dantìs	dañtys
genitive (kilmininkas)	dantiẽs	dantų̃
dative (naudininkas)	dañčiui	dantìms
accusative (galininkas)	dañtį	dantìs
instrumental (įnagininkas)	dantimì	dantimìs
locative (vietininkas)	dantyjè	dantysè
vocative (šauksmininkas)	dantiẽ	dañtys

Related terms

(Nouns)

• dantenos f pl