ir: Skirtumas tarp puslapio versijų
201 eilutė: | 201 eilutė: | ||
==== Etimologija ==== |
==== Etimologija ==== |
||
Naujadaras. Nesunkiai padarytas atsižvelgiant į kitas baltų kalbas. Iš |
Naujadaras. Nesunkiai padarytas atsižvelgiant į kitas baltų kalbas. Iš {{kita-formaCATproto|bsl|ir| („ir, irgi“)|xsv}}, iš indoeuropiečių proklabės '''*h₂r̥-''' („todėl, tad“). Giminiškas {{kita-forma|lt|ir|}}, {{kita-forma|lv|ir|}}, {{kita-forma|prg|ir|}}. Palyginimui, {{kita-forma|grc|ἄρα| (ára, „tad, todėl, tada“)}}. Tikriausiai nesusijęs su slavų prokalbės '''*i''' („ir, net“). |
||
---- |
---- |
||
=== ''Prieveiksmis'' === |
=== ''Prieveiksmis'' === |
||
{{xsvprv-new}} |
{{xsvprv-new}} |
Dabartinė 12:59, 15 rugsėjo 2024 versija
Jungtukas
[taisyti]ir -
- vartojamas sujungti dviem panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Vyras ir žmona. Nepaprasti nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai. Vakar smarkiai lijo ir dar smarkiau žaibavo.
- vartojamas gretinamai sujungti keliems panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Ir vienas, ir kitas. Ir teisinga, ir ne. Vakar ir smarkiai lijo, ir žaibavo, ir net snigo.
- vartojamas vientisiniam sakiniui, reiškiančiam išvadą, prijungti prie ankstesnio vientisinio sakinio: Buvo gražus oras, ir mokiniai nutarė važiuoti Į Vilnių. Dzingt, ir sudužo.
Sinonimai
[taisyti]Vertimai
[taisyti]Prieveiksmis
[taisyti]
ir -
- irgi, taip pat:
- nors žodis irgi kilęs iš ir, dabartinėje kalboje ir kaip prieveiksmis vartojamas rečiau už irgi.
ir -
- nurodo, kad po jos einantis žodis yra pilnesnio rinkinio dalis: Ir geležis sudyla. Duok ir jam užkąsti. Važiuosime, kad ir lytų.
- net, dargi: Vinies ir to nemoka įkalti.
- o (klausiamuosiuose sakiniuose): Ir ką tu jam padarysi?
- kaip tik (nurodo patikslinamąjį veiksmą): jis ir nori pasakyti, ko jūs klausiate.
Veiksmažodis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Veiksmažodis
[taisyti]
Etimologija
[taisyti]Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos eō bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.
Kaitymas
[taisyti]bendratis | ir | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
gerundijus | yendo | ||||||
būtojo laiko dalyvis | ido | ||||||
vienaskaita | daugiskaita | ||||||
1-as asmuo | 2-as asmuo | 3-as asmuo | 1-as asmuo | 2-as asmuo | 3-as asmuo | ||
tiesioginė nuosaka | yo | tú | él/ella usted |
nosotros | vosotros | ellos/ellas ustedes | |
esamasis laikas | voy | vas | va | vamos | vais | van | |
eigos veikslo būtasis laikas | iba | ibas | iba | íbamos | ibais | iban | |
preteritas | fui | fuiste | fue | fuimos | fuisteis | fueron | |
būsimasis laikas | iré | irás | irá | iremos | iréis | irán | |
sąlyginis | iría | irías | iría | iríamos | iríais | irían | |
tariamoji nuosaka | yo | tú | él/ella usted |
nosotros | vosotros | ellos/ellas ustedes | |
esamasis laikas | vaya | vayas | vaya | vayamos | vayáis | vayan | |
eigos veikslo būtasis laikas (ra) |
fuera | fueras | fuera | fuéramos | fuerais | fueran | |
eigos veikslo būtasis laikas (se) |
fuese | fueses | fuese | fuésemos | fueseis | fuesen | |
būsimasis laikas | fuere | fueres | fuere | fuéremos | fuereis | fueren | |
liepiamoji nuosaka | — | tú | usted | nosotros | vosotros | ustedes | |
teiginys | ve | vaya | vamos arba vayamos | id | vayan | ||
neiginys | no vayas | no vayas | no vayas | no vayas | no vayas |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [ir̃]
Jungtukas
[taisyti]- ir (lt) (nau.)
- Jungiant atskirus žodžius, sakinio dalis, sakinius
- Brid ir adlis.
- Briedis ir erelis.
- Brid ir adlis.
- Jungiant panašius žodžius, sakinio dalis
- Ėde ir lukas, ir brid.
- Ėdė ir lokys, ir briedis.
- Ėde ir lukas, ir brid.
- Jungiant atskirus žodžius, sakinio dalis, sakinius
Etimologija
[taisyti]Naujadaras. Nesunkiai padarytas atsižvelgiant į kitas baltų kalbas. Iš baltų-slavų prokalbės *ir („ir, irgi“), iš indoeuropiečių proklabės *h₂r̥- („todėl, tad“). Giminiškas lietuvių k. ir, latvių k. ir, prūsų k. ir. Palyginimui, senovės graikų k. ἄρα (ára, „tad, todėl, tada“). Tikriausiai nesusijęs su slavų prokalbės *i („ir, net“).
Prieveiksmis
[taisyti]- ir (lt) (nau.)
- Irgi, taip pat prasme
- Nurodant į pilnesnio žodžių rinkinio dalį
- Dok ir man falas.
- Duok ir man mėsos.
- Dok ir man falas.
- Net, dargi, o prasme
- Kaip tik prasme
- Išreiškiant nuostabą
- Ir es?!
- Ir jis?!
- Ir es?!
Etimologija
[taisyti]Žr. pr. jungtukas.
Veiksmažožis
[taisyti]ir (veiksmažodžio būt esamojo laiko trečias asmuo)
ir
Etimologija
[taisyti]Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos eō bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.
Veiksmažodis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
- Lietuvių kalba
- Lietuvių kalbos jungtukai
- Lietuvių kalbos prieveiksmiai
- Galisų kalba
- Galisų kalbos veiksmažodžiai
- Ispanų kalba
- Ispanų kalbos veiksmažodžiai
- Lotynų kalbos kilmės žodžiai/Ispanų kalba
- Ispanų kalbos -ir veiksmažodžiai
- Jotvingių kalba
- Didysis jotvingių kalbos žodynas
- Naujieji jotvingių kalbos žodžiai
- Jotvingių kalbos jungtukai
- Jotvingių kalbos prieveiksmiai
- Latvių kalba
- Latvių kalbos veiksmažodžiai
- Portugalų kalba
- Portugalų kalbos veiksmažodžiai
- Retoromanų kalba
- Retoromanų kalbos veiksmažodžiai