Mauro Bolognini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 12:55, 3 gruodžio 2023 versija

Mauro Bolognini

M. Bolognini 1990 m.
Gimė	1922 m. vasario 28 d. Pistoja, Italijos karalystė
Mirė	2001 m. gegužės 14 d. (79 metai) Roma, Italija
Tautybė	Italija
Pilietybė	Italijos

Veikla	režisierius

Alma mater	Eksperimentinis kinocentras

Vikiteka	Mauro Bolognini

Mauro Bolonjinis (it. Mauro Bolognini; 1922 m. vasario 28 d. – 2001 m. gegužės 14 d.) – italų kino ir teatro režisierius. Jo brolis Manolo Bolognini (1925–2017) buvo kino prodiuseris^[1]^[2]

Biografija

Pradžioje Bolonjinis neketino susieti gyvenimo su kinu ir baigė architektūros studijas Florencijoje^[3]. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir pradėjus populiarėti neorealizmui, jis susižavėjo kinu ir įstojo studijuoti scenografijos Eksperimentiniame kinocentre. Po jų Mauro tapo režisieriaus Luigi Zampa asistentu ir nuo 1948 m. iki 1952 m. kartu sukūrė 6 filmus. 1952 m. Mauro persikėlė į Prancūziją, kur dirbo asistentu pas režisierius Yves Allegret (filmas „Nez de cuir“) ir Jean Delannoy („La minute de verite“). 1953 m. jis dar asistavo režisieriams Mario Zampi bei Marino Girolami, kuomet tais pačiais metais gavo galimybę sukurti kino filmą savarankiškai. Juosta „Ci troviamo in galleria“ buvo muzikinė komedija, o pirmąją sėkmę jam pelnė drama „Gli innamorati“ (1955 m.), parodyta Kanų kino festivalyje.

Per savo karjerą Bolonjinis sukūrė beveik 50 kino filmų, Kanų kino festivaliuose 5 kartus nominuotas Auksinei palmės šakelei ir kitiems Europos kino apdovanojimams.

Praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje jis sukūrė eilę teatro spektaklių bei operų.

Režisierius mirė 2001 m., būdamas 78 metų amžiaus.

Filmografija

Ci troviamo in galleria (1953)
I cavalieri della regina (1954)
La vena d'oro (1955)
Gli innamorati (1955)
Guardia, guardia scelta, brigadiere e maresciallo (1956)
Marisa la civetta (1957)
Giovani mariti (1958)
Arrangiatevi (1959)
La notte brava (1959)
Il bell'Antonio (1960)
La giornata balorda (1960)
La viaccia (1961)
Senilità (1962)
Agostino (1962)
La corruzione (1963)
La donna è una cosa meravigliosa (1964)
Mano ponia (1964)
Lėlytės (1965)
I tre volti (1965)
Madamigella di Maupin (1966)
Le fate (1966)
Raganos (1967)
Seniausia profesija pasaulyje (1967)
Arabella (1967)
Capriccio all'italiana (1968)
Un bellissimo novembre (1969)
L'assoluto naturale (1969)
Metello (1970)
Bubù (1971)
Imputazione di omicidio per uno studente (1972)
Fatti di gente perbene (1974)
Libera, meile mano (1975)
Senais laiptais (1975)
L'eredità Ferramonti (1976)
Didysis virimas (1977)
Kur vyksi atostogauti? (1978)
La storia vera della signora dalle camelie (1981)
Venecietė (1986)
Mosca addio (1987)
12 registi per 12 città (1989, dokumentinis)
La villa del venerdì (1991)

Pagrindiniai apdovanojimai

Kanų kino festivalis – Auksinė palmės šakelė (nominacija) (1956, 1958, 1961, 1970, 1976)
David di Donatello – karjeros apdovanojimas (1999)
Giffoni filmų festivalis (1990)
Lokarno filmų festivalis (1960, 1975)
San Sebastiano filmų festivalis(1962, 1966)
Globo d'oro (nominacija) (1960)

Nuorodos

Vikiteka: Mauro Bolognini – vaizdinė ir garsinė medžiaga

IMDb profilis

Šaltiniai

↑ centromaurobolognini.it biografia di Mauro.
↑ centromaurobolognini.it biografia di Manolo
↑ «Режиссёрская энциклопедия. Кино Европы», Сост. М. М. Черненко; Отв. ред. Г. Н. Компаниченко, (статья о Мауро Болоньини), Науч.-исслед. ин-т киноискусства.-М.: Материк, 2002, ISBN 5-85646-077-4

[1] tromaurobolognini.it biografia di Mauro.

[2] tromaurobolognini.it biografia di Manolo

[РЭ-3] «Режиссёрская энциклопедия. Кино Европы», Сост. М. М. Черненко; Отв. ред. Г. Н. Компаниченко, (статья о Мауро Болоньини), Науч.-исслед. ин-т киноискусства.-М.: Материк, 2002, ISBN 5-85646-077-4

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 | paveikslėlis = Mauro Bolognini 1990.jpg
 | paveikslėlio apibūdinimas = M. Bolognini [[1990]] m.
-| paveikslėlio dydis = 170 px
 | gimimo data  = {{gimė|1922|02|28|}}
 | gimimo vieta = [[Pistoja]], [[Italijos karalystė]]
@@ Eilutė 31: / Eilutė 30: @@
 }}
-'''Mauro Bolonjinis''' ({{it|Mauro Bolognini}}; [[1922]] m. [[vasario 28]] d. – [[2001]] m. [[gegužės 14]] d.) – [[Italija|italų]] kino ir teatro režisierius. Jo brolis Manolo Bolognini (1925–2017) buvo kino prodiuseris<ref>[http://www.centromaurobolognini.it/pagine/biografia.htm centromaurobolognini.it biografia di Mauro]</ref><ref>[http://www.centromaurobolognini.it/pagine/fondo_mb/curriculum_manolo.htm centromaurobolognini.it biografia di Manolo]</ref>..
+'''Mauro Bolonjinis''' ({{it|Mauro Bolognini}}; [[1922]] m. [[vasario 28]] d. – [[2001]] m. [[gegužės 14]] d.) – [[Italija|italų]] kino ir teatro režisierius. Jo brolis Manolo Bolognini (1925–2017) buvo kino prodiuseris<ref>[http://www.centromaurobolognini.it/pagine/biografia.htm centromaurobolognini.it biografia di Mauro].</ref><ref>[http://www.centromaurobolognini.it/pagine/fondo_mb/curriculum_manolo.htm centromaurobolognini.it biografia di Manolo]</ref>
 == Biografija ==
-Pradžioje Bolonjinis neketino susieti gyvenimo su kinu ir baigė architektūros studijas [[Florencija|Florencijoje]]<ref name="РЭ">«Режиссёрская энциклопедия. Кино Европы», Сост. М. М. Черненко; Отв. ред. Г. Н. Компаниченко, (статья о ''Мауро Болоньини''), Науч.-исслед. ин-т киноискусства.-М.: Материк, 2002, ISBN 5-85646-077-4</ref>. Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] ir pradėjus populiarėti [[Italų neorealizmas|neorealizmui]], jis susižavėjo kinu ir įstojo studijuoti scenografijos [[Eksperimentinis kinocentras|Eksperimentiniame kinocentre]]. Po jų Mauro tapo režisieriaus [[Luigi Zampa]] asistentu ir nuo [[1948]] m. iki [[1952]] m. kartu sukūrė 6 filmus. [[1952]] m. Mauro persikėlė į [[Prancūzija|Prancūziją]], kur dirbo asistentu pas režisierius [[Yves Allegret]] (filmas „Nez de cuir“) ir [[Jean Delannoy]] („La minute de verite“). [[1953]] m. jis dar asistavo režisieriams [[Mario Zampi]] bei [[Marino Girolami]], kuomet tais pačiais metais gavo galimybę sukurti kino filmą savarankiškai. Juosta „Ci troviamo in galleria“ buvo muzikinė komedija, o pirmąją sėkmę jam pelnė drama „Gli innamorati“ ([[1955]] m.), parodyta [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalyje]].
+Pradžioje Bolonjinis neketino susieti gyvenimo su kinu ir baigė architektūros studijas [[Florencija|Florencijoje]]<ref name="РЭ">«Режиссёрская энциклопедия. Кино Европы», Сост. М. М. Черненко; Отв. ред. Г. Н. Компаниченко, (статья о ''Мауро Болоньини''), Науч.-исслед. ин-т киноискусства.-М.: Материк, 2002, ISBN 5-85646-077-4</ref>. Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] ir pradėjus populiarėti [[Italų neorealizmas|neorealizmui]], jis susižavėjo kinu ir įstojo studijuoti scenografijos [[Eksperimentinis kinocentras|Eksperimentiniame kinocentre]]. Po jų Mauro tapo režisieriaus [[Luigi Zampa]] asistentu ir nuo [[1948]] m. iki [[1952]] m. kartu sukūrė 6 filmus. [[1952]] m. Mauro persikėlė į [[Prancūzija|Prancūziją]], kur dirbo asistentu pas režisierius [[Yves Allegret]] (filmas „Nez de cuir“) ir [[Jean Delannoy]] („La minute de verite“). [[1953]] m. jis dar asistavo režisieriams [[Mario Zampi]] bei [[Marino Girolami]], kuomet tais pačiais metais gavo galimybę sukurti kino filmą savarankiškai. Juosta „Ci troviamo in galleria“ buvo muzikinė komedija, o pirmąją sėkmę jam pelnė drama „Gli innamorati“ (1955 m.), parodyta [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalyje]].
 Per savo karjerą Bolonjinis sukūrė beveik 50 kino filmų, [[kanų kino festivalis|Kanų kino festivaliuose]] 5 kartus nominuotas [[Auksinė palmės šakelė|Auksinei palmės šakelei]] ir kitiems Europos kino apdovanojimams.
@@ Eilutė 40: / Eilutė 39: @@
 Praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje jis sukūrė eilę teatro spektaklių bei operų.
-Režisierius mirė [[2001]] m., būdamas 78 metų amžiaus.
+Režisierius mirė 2001 m., būdamas 78 metų amžiaus.
 == Filmografija ==