[go: nahoru, domu]

Pereiti prie turinio

Ačintjabhedabheda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Ačintjabhedabheda (skr. अचिन्त्यभेदाभेद = IAST: acintyabhedābheda – nesuvokiamas tapatumas/netapatumas) – viduramžių Indijos mistiko Čaitanjos mokymu pagrįsta sistema, išplėtota gosvamio Džyvos ir filosofo vaišnavo Baladevos Vidjabhušanos.

Ačintjabhedabhedoje sielos ir Brahmano santykis nusakomas kaip galios ir galios savininko tapatumas/netapatumas. Mokymas skiria tris Dievo galias: vidinę – Dievą, išorinę – pasaulį, tarpinę – laisvų individualių sielų, besirenkančių tarp pirmų dviejų. Ačintjabhedabhedos soteriologija grindžiama ekstaziška meile ir atsidavimu (bhaktis).[1]

Šaltiniai

  1. Kazimieras Seibutis. Ačintjabhedabheda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001