Juozas Narakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 01:24, 5 lapkričio 2023 versija

Juozas Narakas
Gimė	1899 m. gruodžio 5 d. Bružiai, Smilgių valsčius
Mirė	1989 m. rugpjūčio 6 d. (89 metai) Geteborgas, Švedija
Sutuoktinis (-ė)	Valerija Urbaitytė-Žilinskienė

Veikla	Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas
Pareigos	Vidaus reikalų ministras

Alma mater	Čekoslovakijos generalinio štabo akademija

Žymūs apdovanojimai
Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas

Juozas Narakas (g. 1899 m. gruodžio 5 d. Bružių bajorkaimis, Smilgių valsčius, dab. Radviliškio rajonas – 1989 m. rugpjūčio 6 d. Geteborgas, Švedija) – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas.

Biografija

Juozas Narakas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, tačiau brandos atestatą 1926 m. gavo Ukmergės gimnazijoje, nes, prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės kovoms, 1919 m. kovo mėn. jis nesvyruodamas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tų pačių metų pabaigoje baigė karo mokyklą ir paskirtas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką 1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. Šiose kovose buvo sužeistas. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, perkeltas tarnauti į karo aviaciją. 1924 m. baigė Karo aviacijos karininkų kursus. 1926 m. jam suteiktas majoro laipsnis. 1927 m. paskirtas 1-osios naikintuvų eskadrilės vadu. Tarnaudamas kariuomenėje studijavo Lietuvos universiteto Technikos fakultete.

1929 m. baigė Prahos karo akademiją, 1929 m. lapkričio mėn. paskirtas Karo aviacijos štabo viršininku, vėliau Karo aviacijos viršininko padėjėjas. 1932 m. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas.

1934 m. birželio 7 d. vienas iš voldemarininkų organizuoto perversmo vadovų. Nepasisekus voldemarininkų pučui, 1934 m. liepos 15 d. pučo organizatoriai Petras Kubiliūnas, Juozas Narakas ir Juozas Bačkus Karo lauko teismo buvo nuteisti mirti. Padavus malonės prašymus, bausmė sušvelninta iki 12 metų kalėjimo. 1936 m. bausmė dovanota ir jis paleistas iš kalėjimo. 1938 m. gražintos pilietinės teisės ir karinis laipsnis.

1937–1940 m. Prekybos ir pramonės rūmų referentas. Nuo 1938 m. žurnalo „Lietuvos sparnai“ vyriausias redaktorius. TSRS okupavus Lietuvą iš darbo buvo atleistas, 1941 m. vasario mėn. NKVD suimtas ir įkalintas Kaune. Vokietijai pradėjus karą ir prasidėjus Lietuvos aktyvistų fronto organizuotam Birželio sukilimui, birželio 23 d. iš kalėjimo išlaisvintas įsijungė į sukilėlių pradėtą kovą.

Sudarius Juozo Ambrazevičiaus vadovaujamą Laikinąją vyriausybę, Vidaus reikalų ministras, vėliau – viceministras. Vokiečių okupacinei valdžiai paleidus vyriausybę, 1942 m. birželio mėn. paskirtas Vidaus reikalų tarėjo pavaduotoju, tarėju. Jam teko vykdyti okupacinės valdžios nurodymus, bet ne visus juos vykdyti sutiko. Už pasipriešinimą jaunimo mobilizacijai 1943 m. suimtas ir kartu su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. sausio 25 d. pradėjus Štuthofo stovyklos evakuaciją, lydimas 80 esesininkų ėjo kolonoje su kitais 823 kaliniais, bet išsekęs liko Žukovo kaime su pirmąja kolona.^[1] Jį pasivijo Raudonoji armija 1945 m. sausio mėn. netoli Lemborko. Po karo išvyko į Švediją.

Įvertinimas

1930 m. – Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas^[2].

Šaltiniai

↑ Petras Juknevičius. Tėvynė. 2006 m. gegužės 10 d., Nr. 36 (6410)
↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 50 psl.

[1] Petras Juknevičius. Tėvynė. 2006 m. gegužės 10 d., Nr. 36 (6410)

[2] '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 50 psl.

[1]

[2]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 | pastabos=
 }}
-'''Juozas Narakas''' (g. [[1899]] m. [[gruodžio 5]] d. [[Bružiai|Bružių]] bajorkaimis, [[Smilgių valsčius]], dab. [[Radviliškio rajonas]] – [[1989]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Geteborgas]], [[Švedija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Generalinio štabo]] [[pulkininkas]].
+'''Juozas Narakas''' (g. [[1899]] m. [[gruodžio 5]] d. [[Bružiai|Bružių]] bajorkaimis, [[Smilgių valsčius]], dab. [[Radviliškio rajonas]] – [[1989]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Geteborgas]], [[Švedija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Generalinio štabo]] [[pulkininkas leitenantas]].
 == Biografija ==
-Juozas Narakas mokėsi [[Panevėžys|Panevėžio]] realinėje mokykloje, tačiau brandos atestatą [[1926]] m. gavo [[Ukmergės gimnazija|Ukmergės gimnazijoje]], nes, prasidėjus [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovoms]], [[1919]] m. kovo mėn. jis nesvyruodamas tapo [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoriu. Tų pačių metų pabaigoje baigė [[Kauno karo mokykla|karo mokyklą]] ir paskirtas į [[Ketvirtasis pėstininkų pulkas|Ketvirtąjį pėstininkų pulką]] [[1920]] m. dalyvavo kovose su [[lenkai]]s. Šiose kovose buvo sužeistas. [[1923]] m. baigė [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], perkeltas tarnauti į [[Lietuvos karo aviacija|karo aviaciją]]. [[1924]] m. baigė Karo aviacijos karininkų kursus. [[1926]] m. jam suteiktas [[majoras|majoro]] laipsnis. [[1927]] m. paskirtas 1-osios naikintuvų eskadrilės vadu. Tarnaudamas kariuomenėje studijavo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Technikos fakultete.
+Juozas Narakas mokėsi [[Panevėžys|Panevėžio]] realinėje mokykloje, tačiau brandos atestatą [[1926]] m. gavo [[Ukmergės gimnazija|Ukmergės gimnazijoje]], nes, prasidėjus [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovoms]], [[1919]] m. kovo mėn. jis nesvyruodamas tapo [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoriu. Tų pačių metų pabaigoje baigė [[Kauno karo mokykla|karo mokyklą]] ir paskirtas į [[Ketvirtasis pėstininkų pulkas|Ketvirtąjį pėstininkų pulką]] [[1920]] m. dalyvavo kovose su [[lenkai]]s. Šiose kovose buvo sužeistas. [[1923]] m. baigė [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], perkeltas tarnauti į [[Lietuvos karo aviacija|karo aviaciją]]. [[1924]] m. baigė Karo aviacijos karininkų kursus. [[1926]] m. jam suteiktas [[majoras|majoro]] laipsnis. [[1927]] m. paskirtas [[Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė|1-osios naikintuvų eskadrilės]] vadu. Tarnaudamas kariuomenėje studijavo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Technikos fakultete.
 [[1929]] m. baigė [[Čekoslovakijos generalinio štabo akademija|Prahos karo akademiją]], [[1929]] m. lapkričio mėn. paskirtas Karo aviacijos štabo viršininku, vėliau Karo aviacijos viršininko padėjėjas. [[1932]] m. Generalinio štabo [[pulkininkas leitenantas]].
@@ Eilutė 33: / Eilutė 33: @@
 [[1937]]–[[1940]] m. Prekybos ir pramonės rūmų referentas. Nuo [[1938]] m. žurnalo „[[Lietuvos sparnai]]“ vyriausias redaktorius. [[TSRS]] okupavus Lietuvą iš darbo buvo atleistas, [[1941]] m. vasario mėn. [[NKVD]] suimtas ir įkalintas Kaune. [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] pradėjus karą ir prasidėjus [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų fronto]] organizuotam [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimui]], [[birželio 23]] d. iš kalėjimo išlaisvintas įsijungė į sukilėlių pradėtą kovą.
-Sudarius [[Juozas Ambrazevičius|Juozo Ambrazevičiaus]] vadovaujamą [[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Laikinąją vyriausybę]], [[Vidaus reikalų ministras]], vėliau – viceministras. Vokiečių okupacinei valdžiai paleidus vyriausybę, [[1942]] m. birželio mėn. paskirtas Vidaus reikalų tarėjo pavaduotoju, tarėju. Jam teko vykdyti okupacinės valdžios nurodymus, bet ne visus juos vykdyti sutiko. Už pasipriešinimą jaunimo mobilizacijai [[1943]] m. suimtas ir kartu su kitais įkaitais išvežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. [[1945]] m. [[sausio 25]] d. pradėjus Štuthofo stovyklos evakuaciją, lydimas 80 esesininkų ėjo kolonoje su kitais 823 kaliniais, bet išsekęs liko Žukovo kaime su pirmąja kolona.<ref>Petras Juknevičius. Tėvynė. [[2006]] m. [[gegužės 10]] d., Nr. 36 (6410)</ref> [[1945]] m. sausio mėn. netoli [[Lemborkas|Lemborko]] sąjungininkų išlaisvintas. Po karo išvyko į Švediją.
+Sudarius [[Juozas Ambrazevičius|Juozo Ambrazevičiaus]] vadovaujamą [[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Laikinąją vyriausybę]], [[Vidaus reikalų ministras]], vėliau – [[viceministras]]. Vokiečių okupacinei valdžiai paleidus vyriausybę, [[1942]] m. birželio mėn. paskirtas Vidaus reikalų tarėjo pavaduotoju, tarėju. Jam teko vykdyti okupacinės valdžios nurodymus, bet ne visus juos vykdyti sutiko. Už pasipriešinimą jaunimo mobilizacijai [[1943]] m. suimtas ir kartu su kitais įkaitais išvežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. [[1945]] m. [[sausio 25]] d. pradėjus Štuthofo stovyklos evakuaciją, lydimas 80 esesininkų ėjo kolonoje su kitais 823 kaliniais, bet išsekęs liko Žukovo kaime su pirmąja kolona.<ref>Petras Juknevičius. Tėvynė. [[2006]] m. [[gegužės 10]] d., Nr. 36 (6410)</ref> Jį pasivijo [[Raudonoji armija]] [[1945]] m. sausio mėn. netoli [[Lemborkas|Lemborko]]. Po karo išvyko į Švediją.
 == Įvertinimas ==
@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 {{DEFAULTSORT:Narakas, Juozas}}
-[[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]]
-[[Kategorija:Švedijos lietuviai]]
 [[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
 [[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų viceministrai]]
 [[Kategorija:Voldemarininkai]]
+[[Kategorija:Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai]]
+[[Kategorija:Švedijos lietuviai]]
+[[Kategorija:Generalinio štabo pulkininkai leitenantai]]