[go: nahoru, domu]

Pereiti prie turinio

Rašalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Füller-tinte hg.jpg|thumb|250px|Rašalo buteliai iš Vokietijos]]
[[Vaizdas:Füller-tinte hg.jpg|thumb|250px|Rašalo buteliai iš Vokietijos]]
{{otheruses|Rašalas}}
{{otheruses|Rašalas}}
'''Rašalas''' – spalvotas rašymui skirtas skystis.
'''Rašalas''' – spalvotas rašymui skirtas Skystis. Gerasis rašalas- gaminamas iš aštunkojų tirpalo, kurį gauname praskiedus vandeniu.

Paprastasis rašalas – vandenininis sintetinių [[Dažai|dažų]] tirpalas, kuris turi konservavimo (pvz., [[Rezorcinas|rezorcino]]), tirštinimo (pvz., [[Dekstrinai|dekstrinų]]) ir kitų priedų. Dokumentų rašalas gaminamas iš [[Geležis|geležies]] druskų, tokių kaip [[geležies sulfatas]], ir raugų ([[Taninas|tanino]], tanino


Paprastasis rašalas – vandenininis sintetinių [[Dažai|dažų]] tirpalas, kuris turi konservavimo (pvz., [[Rezorcinas|rezorcino]]), tirštinimo (pvz., [[Dekstrinai|dekstrinų]]) ir kitų priedų. Dokumentų rašalas gaminamas iš [[Geležis|geležies]] druskų, tokių kaip [[geležies sulfatas]], ir raugų ([[Taninas|tanino]], tanino rūgšties).





15:08, 29 rugpjūčio 2018 versija

Rašalo buteliai iš Vokietijos

Rašalas – spalvotas rašymui skirtas Skystis. Gerasis rašalas- gaminamas iš aštunkojų tirpalo, kurį gauname praskiedus vandeniu.

Paprastasis rašalas – vandenininis sintetinių dažų tirpalas, kuris turi konservavimo (pvz., rezorcino), tirštinimo (pvz., dekstrinų) ir kitų priedų. Dokumentų rašalas gaminamas iš geležies druskų, tokių kaip geležies sulfatas, ir raugų (tanino, tanino


Iš pradžių jo spalva būna gana blanki, tačiau vėliau dėl geležies junginių oksidacijos jis patamsėja ir pasidaro labai atsparus išplovimui ir šviesai. Parkerinis ir savirašių prietaisų rašalas gaminamas iš lengvai tirpstančių sintetinių dažų, kad praėjimo kanalų neužkimštų susidarančios nuosėdos. Hektografinis rašalas gaminamas iš neblunkančių bazinių dažų, leidžiančių padaryti daug atspaudų. Kopijavimo rašalas turi nemažai tirštiklių (cukraus, dekstrinų); juo daromos kopijos braižymo kalkėje. Skalbinių ženklinimo rašalas turi plovikliams atsparių juodų dažų arba skalbiamus audinius dažančių sidabro druskų. Slaptaraščio rašalas daromas iš kai kurių organinių arba neorganinių junginių. Stiklo ėsdinimo rašalo sudėtyje esama stiklą tirpinančių rūgščių, o metalo ėsdinimo rašale – chemikalų, reaguojančių su metalais ir paliekančių juose matomus ženklus.

Rašalas naudojamas nuo II tūkstantmečio pr. m. e.[1]

Šaltiniai

  1. RašalasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 332 psl.