Čandragupta
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Čandragupta | |
|---|---|
| Maurijai | |
| Gimė | ~340 m. pr. m. e. Pataliputra (?) |
| Mirė | 298 m. pr. m. e. Šravanabelagola |
| Sutuoktinis (-ė) | Durdhara |
| Vaikai | Bindusara |
| Maurijų samradža | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 321 m. pr. m. e. – 298 m. pr. m. e. |
| Įpėdinis | Bindusara |
Čandragupta (skr. चन्द्रगुप्त = IAST: Candragupta; g. 340 m. pr. m. e. – m. 298 m. pr. m. e.) – Maurijų dinastijos įkūrėjas, pirmasis valdovas, suvienijęs Indijos žemes. Jis pirmasis iš indų valdovų užmezgė kontaktus su Vakarais. Graikų šaltiniuose įvardijamas kaip Sandrokotas (sen. gr. Σανδρόκυττος) arba Androkotas.
Plutarcho teigimu, Čandragupta 326 m. pr. m. e. Taksiloje susitiko su Aleksandru Makedoniečiu. Indų šaltinių teigimu, Čandragupta priklausė Nandų giminei, tačiau graikai mini, kad Čandragupta apie Nandų valstybę atsiliepė neigiamai. Čandragupta buvo žymaus indų filosofo Čanakjos mokinys. Jo padedamas užkariavo Magadhos valstybę, kurioje vėliau įsikūrė graikai. Čanakja aktyviai siekė išvyti graikus iš Indijos, tačiau vietiniai kunigaikščiai nebuvo tam pajėgūs, o Nandų valdovas Dhana Nanda nesutiko prisidėti. Tada Čanakija įtikino, kad Čandragupta įkurtų savo imperiją.
Čandragupta, suradęs sąjungininkų iš aplinkinių karalysčių, po eilės mūšių 321 m. pr. m. e. užėmė Pataliputrą ir Nandų imperijos vietoje įsteigė Maurijų imperiją. Tada jis atkovojo šiaurės vakarų Indijos sritis, kurias valdė graikų prefektai. Vėliau įsikūrus Seleukidų valstybei, Seleukas I Nikatoras bandė atkovoti šias žemes, bet karą pralaimėjo. Tada Čandragupta ir Seleukas sudarė taiką – graikai atsisakė pretenzijų į žemes, o mainais gavo 500 dramblių kavaleriją. Vėliau į Pataliputrą buvo atsiųstas ambasadorius Megastenas (vėliau Deimachas), valdovai apsikeisdavo dovanomis.
Užvaldęs visą Indo-Gangos slėnį ir rytinius Persijos pakraščius, Čandragupta pasiuntė armiją užkariauti Pietų Indiją. Jis užėmė Kalingą, tamilų žemes ir taip užvaldė praktiškai visą Indijos subkontinentą. Megasteno teigimu, Čandraguptos armiją tada sudarė 400 tūkst. karių.
298 m. pr. m. e. Čandragupta užleido savo sostą sūnui Bindusarai, o pats tapo džainų asketu (tapo Ačarja Bhadrabahu mokiniu). Tada iškeliavo į šventąjį džainų miestą Šravanabelagolą, kur atliko santharą – badavimą iki mirties.