Šratai (medžioklė)

Šratai (vok. Shrot) – kieti rutuliukai, paprastai metaliniai. Šratai paprastai naudojami kaip kaunantys elementai šoviniuose. Tokiame šovinyje būna keli arba daug šratų. Šratai paprastai būna švininiai. Tokie šratai būna pakankamai sunkūs ir lengvai gaminami.

Šratai

12 kalibro šratinis šovinys su šratais, kurie matyti pro permatomą plastikinę tūtelę

Šratų bokštas Bristolyje (D. Britanija)

Šratų bokštas Melburne, Australija

Jei šovinys (ginklas) užtaisomas vienu stambiu rutuliuku, jis vadinamas ne šratu, o apvalia kulka. Tokias kulkas naudojo per vamzdžio laibgalį užtaisomuose ginkluose arba specialiuose arbaletuose.

Didesnio skersmens, nuo 5,25 iki 10 mm, šratai vadinami grankulkėmis.

Šratų gamyba

Masinės apvalių šratų gamybos būdą bokšte sukūrė Viljamas Vatsas (William Watts) iš Bristolio ir 1782 m. užpatentavo. Išlydyto švino lašai krisdami žemyn įgauna rutuliuko formą ir nukrenta į apačioje esantį vandens baseiną. Iš baseino surinkti šratai ridenami nuolaidžia plokštuma – taisyklingai apvalūs rieda tiesiai, o deformuoti nusirita į šonus, kur juos surenka ir perlydo.

Dabar šratai gaminami rutulio, kubo, disko formos iš švino, geležies, vario, plieno, ketaus, polietileno.

Šratų žymėjimas ir skersmuo

Skersmuo (mm)	Nr.
	Rusija, Vokietija	JAV, Kanada	Švedija	Anglija	Belgija
5,00	0000	T ir О	11	АА	000
4,75	000	BBB	10	–	00
4,50	00	BB	9	BBBB	0
4,25	0	B	8	BBB	1
4,00	1	1	7	BB	2
3,75	2	2	6	B	3
3,65	–	–	–	1	–
3,50	3	3	5	2	4
3,25	4	4	4	3	5
3,00	5	5	3	4	6
2,85	–	–	–	41/2	–
2,80	–	6	–	5	–
2,75	6	––	2	51/2	6
2,50	7	7	1	61/2	7
2,40	–	71/2	–	7	–
2,25	8	8	0	8	8
2,00	9	9	00	9	9
1,75	10	10	–	10	10
1,70	–	–	–	11	–
1,50	11	11	–	12	11
1,25	12	12	–	Dust	12
1,00	–	Dust	–	–	–

Šaltiniai

• Medžioklė. Algirdas Navasaitis, Kęstutis Pėtelis. 1998, Kaunas. Leidykla „Lututė“.

Taip pat skaitykite

• Grankulkės

Nuorodos

• Lieti šratai (uniblast.lt)