Ažūras

Šis straipsnis apie kiauraraštį dirbinį. Apie spalvos atspalvį skaitykite straipsnyje Azuras.

Ažūras (pranc. ajouré, 'permatomas') – kiauraraštis elementas ar dirbinys, naudojamas architektūros detalių, dekoratyvinės dailės gaminių puošyboje. Dekoratyvinių kiaurymių iš įvairių medžiagų raštas gali sudaryti statinio ar dailės dirbinio fragmentą arba visą dirbinį (ažūrinis audinys, filigrano papuošalas).

Plytų ažūras ant lango (Sankt Andrė, Austrija)

Charakteristika

Ažūrinio rašto elementai buvo populiarūs visais laikais, ypač gotikos ir islamo šalių architektūroje, dailėje bei amatuose. Jais puošiami reljefiniai vaizdai, kalybos, drožybos ant kaulo ir medžio dirbiniai, ginklų elementai (rankenos, makštys). Ažūriniams juvelyriniams papuošalams pagaminti sutaupoma brangių medžiagų. Tekstilėje ažūras suteikia tinklinį raštą audiniams siuvinėjant ar mezgant (pavyzdžiui, tinklinės kojinės).

Architektūroje ažūriniai elementai plačiai taikomi įrengiant masverkus, baliustradas, parapetus, įvairių rūšių plokštumas. Jie ypač paplitę islamo pasaulyje: akmeniniai džaliai, medinės mašrabijos. Varpinių atviros angos dažnai uždengiamos apsauginėmis dekoratyvinėmis grotelėmis, kurios leidžia plačiai sklisti varpų skambesiui. Gotikinėje architektūroje kai kurių statinių ištisos bokštų smailės yra ažūrinės. Viena iš tokių iškilusi Šartro katedros bokšte. Be akmens ir medžio, ažūrui įrengti plačiai naudojamos plytos, kuriomis pridengiami langai, paprastai neįstiklinti. Tokios konstrukcijos statiniai kaip Eifelio bokštas Paryžiuje taip pat apibūdinami kaip ažūriniai. Inžinieriams buvo labai svarbi ažūrinė konstrukcija, sumažinanti ne tik svorį, bet ir atsparumą vėjui.

• 
  Medžio ažūras (Kairas, Egiptas)
• 
  Mūro ažūras (Korintija)
• 
  Žibintas (IX–X a.)
• 
  Porceliano dubuo (XVIII a., Anglija)
• 
  Romėnų brasletas