Giruliai

Kitos reikšmės – Giruliai (reikšmės).

Giruliai

Vietovė prijungta prie miesto 1975 m.

Giruliai

55°46′16″š. pl. 21°05′35″r. ilg. / 55.771°š. pl. 21.093°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė

Vikiteka

Giruliai

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Giruliaĩ
Kilmininkas:	Girulių̃
Naudininkas:	Giruliáms
Galininkas:	Giruliùs
Įnagininkas:	Giruliaĩs
Vietininkas:	Giruliuosè

Istoriniai pavadinimai

vok. Försterei

Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, prie Baltijos jūros.^[2] Yra Girulių geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Stovi Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas. Gyvenvietę iš visų pusių supa miškai, įsteigtas Girulių botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę priklausomybės Vokietijai laikais statyta Antrojo pasaulinio karo pakrančių apsaugos baterija. 2009 m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas (autoriai – bendrovė TAEM Architektai, projekto vadovė ir architektė V. Rimantienė).

Girulių miške esantis „Pajūrio kempingas“

Etimologija

Girulių pavadinimas, kaip spėjama, yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Girulis daugiskaitos. Seniau lietuviai Girulius vadino Medyne, o vokiečiai – Girininkija.^[3] Vokiečiai vietovę vadino Försterei (iš vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.^[4]

1926–1928 m. Giruliuose lankėsi ir ne kartą vasarojo Vydūnas, kurortą siūlęs vadinti Pajūrgiriais.^[5]

Istorija

Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.

1946 m. gyvenvietė kartu su Melnrage buvo prijungta prie Klaipėdos miesto. 1947 m. lapkričio 12 d. tapo miesto tipo gyvenviete Klaipėdos administracinėse ribose. 1970 m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. 1975 m. kovo 19 d. neteko atskiro administracinio vieneto statuso. 1993–2010 m. Klaipėdos mieste veikė Melnragės ir Girulių seniūnija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1946–1947 m.	–	Klaipėdos miestas
1947–1975 m.	miesto tipo gyvenvietė
1975–1993 m.	–
1993–2010 m.	Melnragės ir Girulių seniūnija	Klaipėdos miesto savivaldybė

Dotai

II pasaulinio karo išvakarėse Giruliuose buvo pradėti statyti dotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, skirti Baltijos jūros pakrančių apsaugai.

Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu pakrančių apsaugos baterijos kompleksą sudaro 3 dotai (didžiausiojo plotas 500 m²).

Televizijos bokštas

200 m aukščio Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas pastatytas 1961 m. Iš pradžių buvo retransliuojamos radijo stotys, vėliau – ir Lietuvos televizija.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausanti įstaiga Giruliuose dabar pervadinta į Klaipėdos siuntimo tarnybą. Atnaujinus techninę bazę, pradėtos retransliuoti skaitmeninio formato televizijos programos. Šalia pagrindinės funkcijos – visų Lietuvoje girdimų radijo ir matomų televizijos programų retransliacijų, – stotis teikia ir bevielio interneto paslaugas.

Susisiekimas

Girulių mišku driekiasi pėsčiųjų takas ir pajūrio dviračių trasa iš Klaipėdos link Šventosios. Girulius nuo Klaipėdos senamiesčio skiria 7 kilometrai.

Iš Klaipėdos miesto centro į Girulius galima atvykti Klaipėdos viešuoju transportu:

4 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Girulius;
24 – iš Lietuvininkų aikštės į Karklę.

Į Girulius galima atvykti ir traukiniu „Lietuvos geležinkeliais“.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.77 ir 21.09“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
↑ Individualus maršrutas “Senosios kurortinės gyvenvietės – Melnragė ir Giruliai”. Klaipedatravel.lt (tikrinta 2023-07-20).
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 69
↑ Egidijus Bacevičius. Triukšmą slopinanti siena sudarkys istorinę Girulių geležinkelio stoties aplinką. 2021-03-29, AtviraKlaipeda.lt (tikrinta 2021-10-29).

Šaltiniai

Giruliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 570 psl.
Giruliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 628
Giruliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 106 psl.
Giruliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 657 psl.

Nuorodos

Girulių mikrorajono gatvės

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 55.77 ir 21.09“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.

[3] Individualus maršrutas “Senosios kurortinės gyvenvietės – Melnragė ir Giruliai”. Klaipedatravel.lt (tikrinta 2023-07-20).

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 69

[5] Egidijus Bacevičius. Triukšmą slopinanti siena sudarkys istorinę Girulių geležinkelio stoties aplinką. 2021-03-29, AtviraKlaipeda.lt (tikrinta 2021-10-29).

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]