Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Jungtinių Valstijų ekonomika | |
 | |
| Valiuta | Jungtinių Valstijų doleris (USD, $) |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | 2021 m. spalio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. |
| Prekybos partneriai | PPO, EBPO ir kt. |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP |  22,675 trln. $(nominalus ir PPP, 2021 m.)[1] (1-a ir 2-a) |
| BVP augimas | 7,39 % (2021 m.)[2] |
| BVP gyventojui | 68 309 $ (nominalus ir PPP, 2021 m.)[3] (5-a ir 8-a) |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 0,9 % pramonė: 18,9 % paslaugos: 80,2 % (2017 m.)[4] |
| Infliacija | 1,5 % (2020 m.)[5] |
| ŽSRI | 0,926 (2019 m.)[6] |
| Darbo jėga | 160,3 mln. (2021 m.)[7] |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 1,0 % pramonė: 19 % paslaugos: 80 % (2018 m.)[8] |
| Bedarbystė |  5,4 % (2021 m.)[7] |
| Pagrindiniai pramonės sektoriai | Naftos gavyba, plieno apdirbimas, technikos gamyba, aviacijos technologijos, telekomunikacijos, chemijos pramonė, masinio informavimo priemonės, elektronika, modifikuotas maistas, vartojimo prekės, mediena, kalnakasyba, gynyba |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos |  2,127 trln. $ (2020 m.)[9] |
| Eksporto prekės | Žemės ūkio produktai 10,7 % Kuro ir kalnakasybos produktai 9,4 % Gamyba 74,8 % Kita 5,1 %[10] |
| Pagrindiniai eksporto partneriai |  Europos Sąjunga(+) 18,7 % Kanada(+) 18,3 % Meksika(+) 15,9 % Kinija(-) 8 % Japonija(+) 4,4 %Kiti 34,8 %[9] |
| Importo pajamos | 2,808 trln. $ (2020 m.)[9] |
| Importo prekės | Žemės ūkio produktai 10,5 % Kuro ir kalnakasybos produktai 10,7 % Gamyba 78,4 % Kita 4,2 %[11] |
| Pagrindiniai importo partneriai | Kinija(-) 21,4 % Europos Sąjunga(+) 18,9 % Meksika(+) 13,2 % Kanada(+) 12,6 % Japonija(+) 6 % Kiti 27,9 %[9] |
| Tiesioginės užsienio investicijos | 92,8 mlrd. $ (2020 m.)[12] |
| Bendroji skola užsieniui |  21,3 trln. $ (2020 m.)[13] |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 128,6 % nuo BVP (2020 m.)[14] |
| Tiesioginės įplaukos | 3,42 trln. $ (2020 m.)[15] |
| Tiesioginės išlaidos | 6,55 trln. $ (2020 m.)[16] |
| Ekonominės pagalbos fondas | 35,26 mlrd. $ (2017 m.)[17] |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's:[18][19] AA+ (vidaus) AA+ (užsienio) AAA (T&C įvertinimas) Požiūris: stabilus Moody's:[19][20] Fitch:[21][22] AAA Požiūris: stabilus |
| Rezervo fondas | 41,8 mlrd. $ (2020 m.)[23] |
Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika – didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP. JAV vyriausybės skyriaus duomenimis jos BVP siekė 14,66 trilijonus JAV dolerių 2011 m., o tai yra apytikriai ketvirtadalis viso pasaulio ekonomikos dydžio. Tuo tarpu JAV viešoji skola siekė $14,21 trilijonus JAV dolerių ir sudarė 97,0 % BVP dydžio tais pačiais metais.
Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., „Medicare“, „Medicaid“ ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.
Pramonės šakos
redaguotiPramonė
redaguotiJAV užima pirmą vietą pasaulyje pagal bendrą pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV pramonė vystosi netolygiai ir šuoliškai. Labiausiai plėtojamos šakos yra: radioelektronika, atominė, naftos, chemijos pramonė. Užima pirmą vietą pagal išlaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama, dėl to daug žmonių netenka darbo pramonės įmonėse, tačiau vis daugiau žmonių dirba paslaugų sferoje. Pramonė daugiausia sutelkta JAV šiaurės rajonuose.
JAV šiaurės rytuose – nuo Atlanto vandenyno iki Misisipės upės – per tūkstantį kilometrų driekiasi daugiausiai gyventojų turinti ir tankiausiai gyvenama pramonės juosta. Neretai ji vadinama JAV ekonomikos „širdimi“, nes jai tenka net 45 % šalies pramonės produkcijos: išlydoma ¾ plieno, pagaminama 2/3 įvairių mašinų, 4/5 automobilių. Čia yra svarbiausių šalies bankų, biržų, garsiausių pasaulio korporacijų ir firmų būstinės. Tačiau pastaruoju metu Pramonės juostos reikšmė šalies ūkyje mažėja, nes stiprėja kitos JAV pramonės sritys. Daug pramonės juostos įmonių uždaroma.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų ir metalo apdirbimas, metalurgija ir chemijos pramonė. Joms tenka ~50 % apdirbamosios pramonės dirbančiųjų ir ~55 % sąlyginės grynosios produkcijos. JAV išlydo daugiausia plieno pasaulyje. Didelių juodosios metalurgijos centrų yra prie Didžiųjų ežerų ir Paatlantės centrinėje dalyje. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario, švino, cinko lydymas. Svarbiausios įmonės yra Kalnų valstijose, Paatlantės šiaurėje, Teksaso valstijoje.
Mašinų gamybos svarbiausia šaka yra automobilių gamyba. Jos didžiausias centras yra Detroitas (laikomas ne tik JAV, bet ir viso pasaulio automobilių sostine). Daugiausia automobilių surinkimo įmonių yra Los Andžele. ~90 % lengvųjų automobilių pagamina „General Motors Corporation“, „Ford Motor Company“, „Chrysler Corporation“. Lėktuvų ir raketų gamybos svarbiausias rajonas – Ramiojo vandenyno pakrantė.
Pramonės įrengimai daugiausia gaminami Pramonės Rytuose. Staklės gaminamos Sinsinatyje, Klyvlende, Hartforde, Bridžporte, Milvokyje. JAV daugiausia gamina įrenginių atominėms jėgainėms.
Sparčiau už kitas šakas vystosi chemijos pramonė. Daug gaminama neorganinių chemikalų. Iš naftos ir dujų žaliavos pagaminama 95 % organinių chemikalų. JAV daugiausia pagamina šių chemikalų: sieros rūgšties, kaustinės sodos, plastikų ir sintetinių dervų, sintetinio kaučiuko, cheminio pluošto.
Atominė pramonė daugiausia dirba karo tikslams. Svarbiausios įmonės yra Tenesio, Kentukio, Ohajo, Pietų Karolinos, Vašingtono valstijose.
Lengvosios Pramonės svarbiausios šakos – tekstilės ir ypač siuvimo. Svarbiausios tekstilės pramonės įmonės yra Pietų valstijose. Siuvimo pramonė sukoncentruota dideliuose miestuose, ypač Šiaurėje; svarbiausias centras – Niujorkas. Odos ir avalynės pramonė – daugiausia Naujojoje Anglijoje.
Maisto pramonė duoda ~10 % sąlyginės apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios šakos: mėsos, malimo, konservų, pieno, cukraus.
Naujos pramonės sritys. Ilgą laiką pramoniniai šiaurės rytai buvo JAV ūkio branduolys. Tačiau po II pasaulinio karo sparčiai didėja pietuose ir vakaruose esančių pramonės sričių vaidmuo. Jos yra piečiau 37° šiaurės platumos – tęsiasi nuo Kalifornijos per Teksasą bei Luizianą iki Floridos. Orai čia saulėti ir šilti, todėl ši sritis vadinama Saulės juosta.
Finansai
redaguotiJAV yra viena iš didžiausių bei įtakingiausių finansų rinkų pasaulyje. Šioje šalyje yra įsikūrusios, tokios vertybinių popierių biržos kaip NYSE, NYMEX, CME ir NASDAQ. Niujorko akcijų birža yra didžiausia pasaulyje joje listinguojamų bendrovių kapitalizacijos atžvilgiu, kurių bendra suma siekė $13.39 trilijonų JAV dolerių 2010 m. gale. Niujorkas yra bene svarbiausias finansų centras pasaulyje.
Energetika
redaguotiJAV energijos vartojimo struktūra: akmens anglys 14,9 %, nafta 39,5 %, gamtinės dujos 30,6 %, hidroenergija ir atominė energijos 15 %. JAV išgaunamos naftos ir gamtinių dujų valstybei nepakanka todėl nemažai šių produktų importuoja iš Saudo Arabijos, Kanados. Bendra visų JAV elektrinių galia siekia ~600 mln. kW. Hidroenergijos išteklių šalis turi 180 mln. kW. Iš jų naudojama 70 mln. Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose. Didelės elektrinės pastatytos prie Niagaros upės. Veikiančių atominių elektrinių galia 65 mln. kW.
Žemės ūkis
redaguotiJAV žemės ūkiui yra būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis, parajonių specializacija. Dėl mokslinės techninės revoliucijos didinamos investicijos į fermas. JAV žemės ūkis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų. Visas valstybės žemės fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), iš jo žemės ūkio naudmenų ~580 mln. ha. JAV žemės fondą rytuose daugiausia sudaro dirbamos žemės ir miškai, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė didelius plotus užima prerijose. Dabar JAV yra 2 pagal medvilnės išauginimą, mėsos pagaminimą, kiaulių auginimą, 1 pagal pieno pagaminimą, į penketuką patenka pagal jūros gėrybių sugavimą, miškų plotą.
Gamtos ištekliai
redaguotiViena svarbiausių JAV ūkio suklestėjimo prielaidų yra gamtos ištekliai.
Naudingos iškasenos
redaguotiJAV užima 1 vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos gaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje. Varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose, švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir Luizianos pakrantėse.
| Naudingosios iškasenos | Kiekis (mln. t) |
|---|---|
| Akmens anglys | 580 |
| Nafta | 394 |
| Gamtinės dujos | 566 |
| Geležies rūda | 79 |
| Varis | 1,461 |
| Cinkas | 0,435 |
| Švinas | 0,533 |
| Molibdenas | 0,03 |
| Boksitas | 2 |
| Uranas | 0,0122 |
| Fosforitai | 44,5 |
| Kalio druska | 2,2 |
| Siera | 10 |
Vidaus vandenys
redaguotiDidžiausios upės : Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jukonas. Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų režimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai : Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (pusė ežerų ploto priklauso JAV kita pusė Kanadai). Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.
Dirvožemiai
redaguotiPagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačų priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietų provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centriniuose lygumų vakaruose – prerijų juodžemiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai juodžemiai, o į pietus nuo 380 šiaurės platumos – tamsiai rudi ir pilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų.
Išnašos
redaguoti- ↑ „World Economic Outlook Database, April 2021“. IMF.org. International Monetary Fund. 2021 m. balandžio mėn. Nuoroda tikrinta 2021 m. balandžio 6 d..
- ↑ „World Economic Outlook Update, January 2021“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 17 d..
- ↑ Žr. Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP gyventojui.
- ↑ „Field Listing: GDP – Composition, by Sector of Origin“. Central Intelligence Agency World Factbook. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2018 m. balandžio 3 d..
- ↑ „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 18 d..
- ↑ „Human Development Index (HDI)“. hdr.undp.org. Human Development Report-HDRO (Human Development Report Office) United Nations Development Programme. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 11 d..
- ↑ 7,0 7,1 „Employment status of the civilian population by sex and age“. BLS.gov. Bureau of Labor Statistics. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 4 d..
- ↑ „Employment by major industry sector“. Bureau of Labor Statistics. Nuoroda tikrinta 2018 m. liepos 5 d..
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 „U.S. trade in goods with World, Seasonally Adjusted“ (PDF). United States Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2021 m. birželio 1 d..
- ↑ „Exports of goods by principal end-use category“ (PDF). Census Bureau.
- ↑ „Imports of goods by principal end-use category“ (PDF). Census Bureau.
- ↑ „Country Fact Sheets 2018“. unctad.org. Nuoroda tikrinta 24 July 2019.
- ↑ „Treasury TIC Data“. U.S. Department of the Treasury. Nuoroda tikrinta sausio 30, 2021.
- ↑ „Federal Debt: Total Public Debt as Percent of Gross Domestic Product“.
- ↑ „US Government Finances: Revenue, Deficit, Debt, Spending since 1792“.
- ↑ „US Federal Budget Overview - Spending Breakdown Deficit Debt Pie Chart“. Nuoroda tikrinta sausio 29, 2021.
- ↑ „Development aid rises again in 2016 but flows to poorest countries dip“. OECD. balandžio 11, 2017. Nuoroda tikrinta rugsėjo 25, 2017.
- ↑ „Sovereigns rating list“. Standard & Poor's. Suarchyvuotas originalas birželio 18, 2011. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 20, 2011.
- ↑ 19,0 19,1 Rogers, Simon; Sedghi, Ami (2011 m. balandžio 15 d.). „How Fitch, Moody's and S&P rate each country's credit rating“. The Guardian. London. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 28 d..
- ↑ Riley, Charles (2017 m. rugpjūčio 2 d.). „Moody's affirms Aaa rating, lowers outlook“. CNN.
- ↑ „Fitch Affirms United States at 'AAA'; Outlook Stable“. Fitch Ratings.
- ↑ „Scope affirms the USA's credit rating of AA with Stable Outlook“. Scope Ratings.
- ↑ „U.S. International Reserve Position“. Treasury.gov. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 18 d..