Teritorinis dragūnas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teritorinis dragūnas – tarpukario Lietuvos kariuomenės karys, kurio privalomosios karo tarnybos kavalerijos dalyse atlikimo būdas labai skyrėsi nuo kitų pašauktų tarnauti kavaleristų. Iš teritorinių dragūnų buvo sudaryta vietinė raitelių tarnyba tarpukario Lietuvoje. Jie nebuvo Trečiojo „Geležinio vilko“ dragūnų pulko kariai. Teritorinių dragūnų tarnyba buvo įsteigta 1938 m. prie kavalerijos divizijos.

Apskričių komendantūros turėdavo surinkti 3 būrius po 30-40 karo tarnybai tinkamų savanorių ūkininkų. Šie buvo siunčiami į visus tris kavalerijos pulkus koviniam rengimui. Daliniuose dragūnams priskirdavo jaunus žirgus visam karinės tarnybos laikui. Kariai išeidavo trumpesnę (6-8 mėnesiai vietoje 18, kuriuos tarnaudavo kiti šauktiniai kavaleristai), bet intensyvesnę mokymo programą. Tada iškilmingai prisiekę būdavo išleidžiami namo su išeigine uniforma, žirgu, jo šarvuote, kardu. Mokymo laikotarpiu būrių vadai buvo tikrosios tarnybos karininkai, o skyrininkai – liktiniai puskarininkiai ar kareiviai. Grįžę namo, arklį privalėjo tinkamai prižiūrėti ir galėjo naudoti darbams. Dešimt metų kasmet savaitei ar mėnesiui dragūnas privalėdavo atvykti į kavalerijos pulką pakartotiniam koviniam rengimui. Pasibaigus šiam terminui, žirgas, šarvuotė, kardas ir uniforma likdavo teritoriniam dragūnui.

Dragūnų uniforma buvo iš žalios vilnonės medžiagos kaip ir reguliariosios kavalerijos, tik viršutinė kepurės dalis buvo geltonos spalvos.

Teritorinių dragūnų tarnybą galima laikyti netiesiogine šiandieninių Krašto apsaugos savanorių pajėgų pirmtake (pagal karo tarnybos atlikimo būdą).