[go: nahoru, domu]

Tradicinė kinų medicina

Tradicinė kinų medicina – iš kartos į kartą perduodamų, ne visada eksperimentais patvirtintų filosofinių (religinių), mokslinių žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmogaus sveikatai ir darbingumui saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema. Tradicija teigia, kad žmogus ima sirgti tuomet, kuomet nežino kaip gyventi ir kaip džiaugtis gyvenimu, kuomet praranda ryšį su visata. Šis ryšys šiandien – tai santykis su pačiu savimi, santykis su kitais, santykis su gamta.[1] Kaip ir Ajurveda, tradicinė kinų medicina – labai išsivystęs ir visą apimantis gydymo metodas, kurio esmė yra gydyti visą žmogų, o ne atskirą ligą. Tradicinė kinų medicina žinoma beveik tris tūkstančius metų ir šiandien ja gydosi vienas penktadalis pasaulio gyventojų.[2]

Apžvalga

redaguoti

Tradicinė kinų medicina apima daugelį tradicinės medicinos praktikų, kilusių Azijoje, pirmiausia tuose jos regionuose, kur dabar driekiasi Kinijos ir Taivano valstybės. Rytų Azijoje tradicinė kinų medicina yra įprasta medicinės priežiūros sistemos sudedamoji dalis, bet Vakaruose ji laikoma papildoma ir alternatyvia medicinos sistema. Tradicinei kinų medicinos terapijai labiausiai būdingos gydymo priemonės yra vaistažolės, akupunktūra, masažas bei terapinė dieta. Ji remiasi moksliškai nepagrįsta alternatyviąja anatomija,[3] metafiziniais principais, kurie neturi jokių sąsajų su moksliškai paremta medicina[3][4][5][6] bei tomis prielaidomis grindžia visą savo gydymo metodologiją. Tradicinė kinų medicina remiasi Rytų filosofijos požiūriu teigdama, kad Či yra gyvybinė jėga, kurios dėka žmogaus kūne srūva kraujas,[7][8][9] tuo tarpu moksliškai pagrįstoje medicinoje kraujas cirkuliuoja kraujo indais kraujotakos sistemoje varomos širdies raumens susitraukimų. Tradicinė kinų medicina daro didžiulę įtaką kinų gyvenimo būdui, tuo tarpu jos poveikis Vakaruose – santykinai menkas. Ši medicinos sistema yra neatsiejama Kinijos visuomenės kasdienybės dalis. Mokslininkai, kurie bandė ištirti jos poveikį žmogaus sveikatai kai kuriais atvejais įrodė, jog ji yra neveiksminga, o kai kurie jos vaistai netgi turi nuodingų toksinų.[10] [11] [12]

Tradicinė kinų medicinos teorija pagrįsta daoizmo filosofijos In ir Jang dėsniu ir kitomis metafizinėmis tikėjimo sistemomis. Moksliškai paremta medicina nepasiteisinusias teorijas atmeta ir jas pakeičia naujomis, tuo tarpu tradicinėje kinų medicinoje įvyko labai mažai permainų nuo pat jos atsiradimo laikų.[3] Kinijos mokslo žinios apie žmogaus kūna rėmėsi alternatyviąja anotomija, kuri yra pagrįsta kinų astralogijos.[3] Skirtingai nei vakaruose jos nebuvo grindžiamos kūno skrodimais ir iš jų gautomis anotomijos žiniomis.[3][6] Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, jog ligos atsiradimo priežastis glūdi taprusavyje susijusios organizmo sistemos išsiderinime. Anot jų, jei viena kuri nors organizmo sistemos dalis susiserga tai atleipia ir kitoms jos dalims. Jos šalininkai taip pat tiki, kad žolelės ir kai kurių gyvūnų kūno dalys gali paskatinti ir prislopinti tam tikras ogranizmo sistemas ir tokių būdu joms grąžinti darną. Tradicinės kinų medicinos atstovai tiki, kad kūno dirginimas specialiomis adatomis (akupunktūra) bei odos jaudrinimas karščiu paprastaisiais kiečiais (moksibustija) sužadina visą organizmą kartu paveikdama ir Či gyvybinės jėgos sruvenimą matafiziniuose energijos kanaluose (meridianai). Či energijos tekėjimą jie skatina ir kitais įvairiais būdais, pavyzdžiui, specialiais masažais ir energijos atstatymo pratimais (cigunas). Jie taip pat tiki, kad astrologinė įtaka paveikia Či energijos tekėjimą kūne.[3][6][4][5]

Tradicinė kinų medicina susilaukė įvairios kritikos: ji menkai pagrįsta moksliniais tyrimais.[3], jos ginčytinas veiksmingumas, [5] kai kurie šios medicinos vaistai turi nuodingų toksinų,[10][11][12] jai būdingas mokslinių tyrimų nepaisymas,[13][14][5] jos vaistai pasižymi galimu šalutinių reiškinių pavojumi ir ji prisideda prie nykstančių gyvūnų rūšių nykimo (kurdama vaistus iš įvairių gyvūnų kūno dalių ji tokiu būdu prisideda prie juodosios rinkos paklausos didėjimo), [15][16][17][18][19][20][21][22][23][24][25][26] o jos prietaringais įsitikinimais grįstas gydymas kelia įtarimų.[5]

Išnašos

redaguoti
  1. Tradicinė kinų medicina gyd. Dainius Butvilas Kauno medicinos universitetas. Žmogaus ligų priežastys
  2. Geffen J. R. Kelionė per vėžį. K., 2003.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Camillia Matuk (2006). „Seeing the Body: The Divergence of Ancient Chinese and Western Medical Illustration“ (PDF). Journal of Biocommunication. 32 (1). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-01-24. Nuoroda tikrinta 2011-02-25.
  4. 4,0 4,1 Felix Mann, quoted in Bauer, M (2006). „The Final Days of Traditional Beliefs? - Part One“. Chinese Medicine Times. 1 (4): 31. Suarchyvuotas originalas 2009-01-22. Nuoroda tikrinta 2011-02-25.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Trick or Treatment, Singh & Ernst, 2008, 70-73
  6. 6,0 6,1 6,2 Acupuncture, American Cancer Society, [1] Archyvuota kopija 2011-02-21 iš Wayback Machine projekto.
  7. The Classic of Difficulties (45th Difficulty)
  8. The Classic of Categories
  9. Some Acupuncture Points Which Treat Disorders of Blood, Peter Deadman and Mazin Al-Khafaji
  10. 10,0 10,1 „Neurotoxicological effects of cinnabar (a Chinese mineral medicine, HgS) in mice“, Toxicology and Applied Pharmacology, Volume 224, Issue 2, 15 October 2007, Chun-Fa Huanga, Shing-Hwa Liua and Shoei-Yn Lin-Shiau, Pages 192–201, [2][neveikianti nuoroda]
  11. 11,0 11,1 Encyclopedic Reference of Traditional Chinese Medicine, Xinrong Yang, p.8, [3]
  12. 12,0 12,1 „The contribution of traditional Chinese medicine to modern pharmacology“, Trends in Pharmacological Sciences, Volume 4, 1983, Mei-ling Shen, pp. 496–500
  13. Barret, S (2007-12-30). „Be Wary of Acupuncture, Qigong, and "Chinese Medicine"“. Quackwatch. Nuoroda tikrinta 2010-11-03.
  14. „Final Report, Report into Traditional Chinese Medicine“ (PDF). Parliament of New South Wales. 2005-11-09. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2011-01-29. Nuoroda tikrinta 2010-11-03.
  15. Harding, Andrew (2006-09-23). „Beijing's penis emporium“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2009-12-07.
  16. Brown, P. Black Market. MediaStorm, LLC online
  17. 2008 report from TRAFFIC
  18. Facts about traditional Chinese medicine (TCM): rhinoceros horn, Encucolpedia Britanica, [4]
  19. „Rhino horn: All myth, no medicine“, National Geographic, Rhishja Larson
  20. Chen1, Tien-Hsi; Chang2, Hsien-Cheh; Lue, Kuang-Yang (2009). „Unregulated Trade in Turtle Shells for Chinese Traditional Medicine in East and Southeast Asia: The Case of Taiwan“. Chelonian Conservation and Biology. 8 (1): 11–18. doi:10.2744/CCB-0747.1.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  21. „Shark Fin Soup: An Eco-Catastrophe?“. Sfgate.com. 2003-01-20. Nuoroda tikrinta 2009-12-07.
  22. „NOVA Online | Kingdom of the Seahorse | Amanda Vincent“. Pbs.org. Nuoroda tikrinta 2009-12-07.
  23. Bensky, Clavey and Stoger (2004). Chinese Herbal Medicine Material Medica (3rd Edition). Eastland Press.
  24. Brian K. Weirum, Special to the Chronicle (2007-11-11). „Will traditional Chinese medicine mean the end of the wild tiger?“. Sfgate.com. Nuoroda tikrinta 2009-12-07.
  25. „Rhino rescue plan decimates Asian antelopes“. Newscientist.com. Nuoroda tikrinta 2009-12-07.
  26. „治人病还是救熊命——对养熊“引流熊胆”的思考“南风窗. November 12, 2002