Kraslava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sr:Краслава |
|||
| (nerodoma 20 tarpinių versijų, sukurtų 16 naudotojų) | |||
Eilutė 2:
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Krāslava
|paveikslėlis =Krāslavas
|paveikslėlio tekstas = Kraslavos reginys
|herbas =
|vėliava =
|PL=55|PM=53|PS=42|IL=27|IM=09|IS=54
Eilutė 12:
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas =
|gyventojumetai =2021<ref>[https://www.citypopulation.de/en/latvia/ua/kr%C4%81slavas_novads/LVDPA0018__kr%C4%81slava/ KRĀSLAVA]
in Krāslavas novads (Settlements)</ref> |gyventoju = 7736
|plotas = 8.6
|altitudė = 129
|pastokodas = 560(1-3)
|tinklalapis =http://www.kraslava.lv/ www.kraslava.lv
|vikiteka = Category:Krāslava
|kirč
}}
'''Kraslava''' ({{lv|Krāslava}}, {{bat-ltg|Kruoslova}}), lietuvių istoriografijoje minima ir kaip '''''Krėslaukis''''') – miestas pietryčių [[Latvija|Latvijoje]], 35 km į rytus nuo [[Daugpilis|Daugpilio]], [[Dauguva|Dauguvos]] dešiniajame krante, netoli [[Gudija|Gudijos]] sienos, [[Kraslavos savivaldybė]]s centras. Praeina Daugpilio–Vitebsko geležinkelis ir plentas. Medienos apdirbimo, baldų, tekstilės (linų), maisto pramonė. Istorijos ir dailės muziejus.
Yra XVIII a. architektūros paminklų: Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, misionierių vienuolynas, Šv. Liudviko bažnyčia, barokiniai Pliaterių rūmai su parku, gyvenamieji, visuomeniniai pastatai.
== Istorija ==
Kraslava rašytiniuose šaltiniuose minima nuo [[XIV a.]] Nuo [[1558]] m. buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] dvaras. Nuo 1569 m. Kraslavos pilį valdė [[Kuršo kunigaikštystė]]s kancleris M. Brunovas. 1725–29 m. Kraslava priklausė [[Čapskiai-Hutenai|Čapskiams-Hutenams]], nuo 1729 iki XX a. pr. – [[Pliateriai|Pliateriams]].
[[Vaizdas:Краслава - panoramio (4).jpg|thumb|left|235px|Kraslava prie Dauguvos]]
[[Vaizdas:Krāslavas pils (1) - panoramio.jpg|thumb|left|235px|Kraslavos Pliaterių dvaras]]
XIX a. pab. – XX a. pr. kai kuriuose Kraslavos parapijos kaimuose ([[Uodegėnai]], [[Ašarai]], [[Gintautai]], [[Misiūnai]] ir kt.) dar gyventa lietuvių.<ref>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kraslava/ Krāslava]}}</ref>
Miesto teisės suteiktos 1923 m. TSRS laikais plėtota siuvimo, linų, medienos apdirbimo pramonė.<ref>{{GEC|230}}</ref>
== Miestai partneriai ==
eilutė 31 ⟶ 42:
* {{flagicon|Poland}} [[Aleksandrovas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|Belarus}} [[Dzeržinskas]], [[Baltarusija]]
* {{flagicon|Russia}} [[
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Latvijos miestai}}
[[Kategorija:Latvijos miestai]]
[[Kategorija:Kraslavos savivaldybės gyvenvietės]]
| |||