Sandoris
Sandoris – asmens veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines subjektines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str.). Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda sandorių pagrindu.
Samprata
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniviatyvos, kaip Lietuvos ūkio gyvavimo pagrindo, idėja. Ši konstitucinė nuostata ypač atsiskleidžia civilinėje teisėje, kurios reguliuojami civiliniai teisiniai santykiai inter alia grindžiami sutarties laisvės principu. Civilinėje teisėje smenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, yra vadinami sandoriais (CK 1.63 str. 1 d.). Taigi būtent sandoriais įgyvendinama asmenų iniciatyva ir veiklos laisvė. Sandoris yra vidinės valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė, o kiekviename sandoryje būtina įžvelgti 2 savarankiškus komponentus - vidinę asmens valią (subjektyvų komponentą) ir išorinę valios išraišką (objektyvų komponentą).
Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.
Požymiai
Išskirtini tokie pagrindiniai sandorių požymiai:
1) Sandoris yra juridinis faktas, t.y. materialaus pasaulio reiškinys, kuriuo teisė sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir pabaigą.
2) Sandoris yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės, autonomijos psireiškimas. Sandorio buvimas sąmoningu valios aktu skiria jį nuo įvykių, t.y. juridinių faktų, kurie nuo žmogaus valios iš esmės nepriklauso (pvz. natūrali žmogaus mirtis).
3) Sandoriu visada sąmoningai siekiama tam tikrų teisinių padarinių, teisinio rezultato. Todėl nepripažintini sandoriais asmenų veiksmai, kuriais nebuvo siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Šis požymis skiria sandorį nuo teisinių poelgių.
4) Sandoris - teisėtas veiksmas. Sandorio esmę sudarantys teisiniai veiksmai turi būti teisėti, t.y. atliekami laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir nepreštaraujantys įstatymams. Tuo sandoris skiriasi nuo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu taip pat gali atsirasti civilinių teisių ir pareigų. Teisėtai sudarytas sandoris galioja ir yra tas juridinis faktas, kuris paprastai sukuria tas teises ir pareigas, kurių siekė jį sudaręs asmuo.
Klasifikavimas
Kiekvieną dieną pasaulyje sudaroma daugybė sandorių. Jų įvairovė lemia butinybę juos atitinkamai klasifikuoti. Tai padeda geriau pažinti sandorių esmę, atskleisti panašių sandorių skirtumus. Sandoriai gali būti skirstomi pagal tai, kiek asmenų išreiškia savo valią:
- Vienašaliai sandoriai – tokie, kuriems sudaryti būtina ir pakanka vieno asmens (šalies) valios. Pavyzdžiui, testamentas yra vienašalis sandoris, kadangi juo valią išreiškia vienas asmuo (testatorius). Tai, pavyzdžiui, įgaliojimo išdavimas, testamento sudarymas, palikimo priėmimas, konkurso paskelbimas, viešas atlyginimo pažadėjimas.
- Dvišaliai sandoriai sudaromi suderinus dviejų šalių valią (pvz., pirkimo - pardavimo sutartis): 2 sandorio šalys, tačiau vienoje sandorio puseje gali būti ir daugiau nei vienas asmuo. Tokie atvejai galimi, kai, pavyzdžiui, daiktą parduoda keli pardavėjai, o perka vienas arba keli pirkėjai.
- Daugiašaliai sandoriai – tokie, kuriems sudaryti reikia daugiau nei 2 šalių suderintos valios (pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutartis: tarpusavyje susitaria 3 ir daugiau asmenų).
Sutartys – labiausiai paplitusi sandorių rūšis, tačiau ne visi sandoriai yra sutartys. Sutartimis vadinami tik tie sandoriai, kuriems sudaryti reikia daugiau nei vieno asmens valios; taigi dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai yra sutartys, o vienašaliai – ne.