Peter Kleist: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.3 |
S Automatizuotas CS1 parametrų taisymas. |
||
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
Eilutė 4:
1932 m. [[Teisės daktaras|teisės daktaro]] laipsnis jam suteiktas už [[Disertacija|disertaciją]] ''Sovietų Rusijos tarptautinis pripažinimas''. Nuo 1934 m. iki 1936 m. buvo Vokietijos Aukštosios politikos mokyklos direktorius.
Nuo 1936 m. jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalų skyriui. 1939 m. gegužės 2 d. Vokietijos ambasadoje Varšuvoje išdėstė [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] sumanymą užkariauti Lenkiją, ir žiauriai numalšinti jos gyventojus. Apibūdino galimybę paskatinti ukrainiečių sukilimą. Paminėjo Baltijos valstybių neutralumo svarbą. 1939 m. gegužės 17 d. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vadas [[Josifas Stalinas]] iš savo karinės žvalgybos sulaukė šešių puslapių aprašą šio pranešimo.
1939 m. vasarą bandė [[Berlynas|Berlyne]] įkurti „Vokiečių-lietuvių draugiją“, o Kaune – „Lietuvių-vokiečių draugiją“.
Peter Kleist užmezgė ryšius su sovietais ir dalyvavo [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] derybose.
1939 m. rugpjūčio 31 d. prašė gauti visas ministerijos telegramas, susijusias su jo regionu: Pabaltijo valstybės, Lenkija, Sovietų Sąjunga.
Su juo buvo susipažinęs [[Kazys Škirpa]], Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. 1939 m. Kazys Škirpa per jį zonduodavo Vilniaus klausimą. Nacių [[Įsiveržimas į Lenkiją|Vokietijai užpuolus Lenkiją]], užsienio reikalų ministerijos įpareigotas Peter Kleist 1939 m. rugsėjo 8-14 d. triskart susitiko su Kaziu Škirpa raginti Lietuvą jėga atsiimti Lenkijos okupuotą Vilnių.
[[Raudonoji Armija|Raudonajai armijai]] okupavus Lietuvą, po keturių dienų, 1940 m. birželio 20 d., [[Georg Leibbrandt]] ir [[Kazys Škirpa]] susitiko „Eden“ viešbutyje Berlyne. Jų pokalbio dėka išsivystė sukarintas, antisovietinis, antisemitinis [[Lietuvių aktyvistų frontas]].
Peter Kleist buvo artimas nacių Vokietijos užsienio reikalų ministrui [[Joachim von Ribbentropp]]'ui. 1940 m. liepos 2 d. [[Kazys Škirpa]] pakvietė Peter Kleist pietų Lietuvos pasiuntinybėje. Peter Kleist papasakojo, kaip jam pavesta išnagrinėti uždavinius, galinčius iškilti, jei prasidėtų karas su sovietais, ir siūlė Kaziui Škirpai pamąstyti, kaip tokiu atveju laikytųsi Lietuva. Kazys Škirpa aiškino, kad sudarytų naują Lietuvos vyriausybę, atkurtų nepriklausomą Lietuvos valstybę ir kovotų prieš bendrą bolševikinį priešą. Jie vėl tais klausimais susitiko liepos 5 d., taip pat liepos 9 d. su [[Georg Liebbrandt]]. Paskui liepos 13 d. aptarė pirminį vyriausybės deklaracijos projekto tekstą. Peter Kleist siūlė ryškiau pabrėžti ūkinių santykių svarbą ir Lietuvos kultūros vakarietiškumą, tad jos apsisprendimą jungtis į Vokietijos kuriamą Naujają Europą. Siūlė taip pat neatbaidyti lietuvių per daug šiltais žodžiais nacių atžvilgiu. Liepos 15 d. Kazys Škirpa įteikė jam galutinį [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] tekstą „Į talką Naujos Lietuvos kurti!“, kurį rašė kartu su [[Albertas Gerutis|Albertu Geručiu]]. Atsišaukimas peikia Lietuvos prezidentą [[Antanas Smetona|Antaną Smetoną]], taip pat prieš jį valdžiusį demokratinį [[Seimas|seimą]], tuo tarpu viltis deda į jų kalintus, kankintus ir ištremtus aktyvistus, kokiais buvo [[voldemarininkai]].
Anot Kazio Škirpos, nacių [[gestapas|gestapininkai]] ir [[SS|esesininkai]] pasijuto [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilimo]] užklupti. Po to kai Kazį Škirpą areštavo Berlyne ir jie su Vokietijos kariuomene įsiveržė į Kauną, jie siūlė Lietuvoje areštuoti Laikinosios vyriausybės narius. Peter Kleist savo knygoje „Zwischen Hitler und Stalin“ rašė, kad nuo arešto juos išgelbėjo tik griežtas generolo Franz von Roques, armijų grupės „Šiaurė“ užnugario srities vado, pasipriešinimas.
Nuo 1941 m. iki 1945 m. Peter Kleist dirbo ''[[Ostlandas|Ostland]]'' vado pavaduotoju ir [[Alfredas Rosenbergas|Alfredo Rosenbergo]] ryšininku su armijų grupe „Šiaurė“. Jisai taip pat nacių partijai patarė užsienio reikalų klausimais. 1941 m. liepos 30 d. jisai Berlyną įspėjo, jog Latvijos politikas [[Alfredas Valdmanis]] nepatikimas.
1941 m. lapkričio 21 d. Jis aplankė [[Kauno getas|Kauno getą]]. Kitą dieną Kaune susitiko su [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovu [[Karl Jäger|Karlu Jėgeriu]] ir išreiškė savo pasitenkinimą [[Holokaustas Lietuvoje|Lietuvos žydų sušaudymu]]. Savo knygutėje užsirašė, "Labai gerą įspūdį paliko štandartenfiureris Jegeris. Jisai visiškai sutinka dėl lietuvių bendradarbiavimo. Jeigu vietinė valdžia gali būti įtraukta šiuo jautriu klausimu, tai neišsisuks kitais klausimais. " Lapkričio 24-29 d. A operatyvinė grupė su lietuvių bataliono pagalba sušaudė 4,934 žydus traukiniais atvežtus į Kauną iš Vokietijos ir Austrijos. Tai vyko be nurodymo iš Vokietijos. Lapkričio 30 d. [[Himleris]] laikinai nutraukė visas masines žudynes.
1944 m. Peter Kleist, kaip manoma, [[Himleris|Himlerio]] įpareigotas, [[Stokholmas|Stokholme]] su JAV [[Karo pabėgėlių tarybos]] atstovu Iver Olsen aptarė galimybes paleisti kelis tūkstančius nacių Vokietijos koncentracijos stovyklose laikomų žydų, tačiau šito neįgyvendino.
Po karo dalyvavo neonacių spaudoje. Tvirtino, jog naciai buvo išžudę ne daugiau kaip 100 000 žydų.
Peter Kleist nusižudė 1971 m. pabaigoje, sirgdamas nepagydomu augliu.
== Nuorodos ==
* [http://www.lituanus.org/1965/65_1_03_Slavenas.html Julius Slavėnas. Nazi Policy and Ideology in the Baltic States] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222141343/http://www.lituanus.org/1965/65_1_03_Slavenas.html |date=2014-02-22 }}
* [http://www.nachlassdatenbank.de/viewsingle.php?category=K&person_id=33196&asset_id=18796&sid=607482585997f16cbad5d Bruno Peter Kleist asmeninis archyvas]
|