Peter Kleist: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
1932 m. [[Teisės daktaras|teisės daktaro]] laipsnis jam suteiktas už [[Disertacija|disertaciją]] ''Sovietų Rusijos tarptautinis pripažinimas''.
Nuo 1936 m. jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalų skyriui. 1939 m. gegužės 2 d. jisai Vokietijos ambasadoje Varšuvoje išdėstė [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] sumanymą užkariauti Lenkiją, ir žiauriai numalšinti jos gyventojus. Apibūdino galimybę paskatinti ukrainiečių sukilimą. Paminėjo Baltijos valstybių neutralumo svarbą. 1939 m. gegužės 17 d. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vadas [[
1939 m. rugpjūčio 31 d. Peter Kleist prašė gauti visas ministerijos telegramas, susijusias su jo regionu: Pabaltijo valstybės, Lenkija, Sovietų Sąjunga.
Eilutė 15:
Anot Kazio Škirpos, nacių [[gestapas|gestapininkai]] ir [[SS|esesininkai]] pasijuto [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilimo]] užklupti. Po to kai Kazį Škirpą areštavo Berlyne ir jie su Vokietijos kariuomene įsiveržė į Kauną, jie siūlė Lietuvoje areštuoti Laikinosios vyriausybės narius. Peter Kleist savo knygoje „Zwischen Hitler und Stalin“ rašė, kad nuo arešto juos išgelbėjo tik griežtas gen. von Rocques, užnugario srities viršininko Lietuvoje, pasipriešinimas. <ref name="skirpa">{{cite web |url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=600&Itemid=111 |title= Kazys Škirpa. 1941 m. vyriausybės kelias. |accessdate=2012 m. lapkričio 12 d.}}</ref>
Nuo 1941 m. iki 1945 m. Peter Kleist dirbo ''[[Ostlandas|Ostland]]'' vado pavaduotoju ir [[Alfredas Rosenbergas|Alfredo Rosenbergo]] ryšininku su Šiaurės armijos grupe. Jisai taip pat nacių partijai patarė užsienio reikalų klausimais. 1941 m. liepos 30 d. jisai Berlyną įspėjo, jog Latvijos politikas [[Alfredas Valdmanis]] nepatikimas. <ref name="bassler">{{cite web |url=http://books.google.lt/books?id=36g549bC_FYC&pg=PA117&lpg=PA117&dq=Kleist+Germanization&source=bl&ots=7RxUAQcSFV&sig=IuHTYN7T9Xn3MEpkuNLMBsO6A0c&hl=en&sa=X&ei=aFgCU44uwcOEB_qdgOAG&redir_esc=y#v=snippet&q=Kleist&f=false |title= Gerhard P. Bassler. Alfred Valdmanis and the Politics of Survival. |accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref>
1941 m. lapkričio 21 d. jisai aplankė [[Kauno getas|Kauno getą]]. Kitą dieną jisai Kaune susitiko su [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] vadovu [[Karl Jäger|Karlu Jėgeriu]] ir išreiškė savo pasitenkinimą [[Holokaustas Lietuvoje|Lietuvos žydų sušaudymu]]. Savo knygutėje užsirašė, "Labai gerą įspūdį paliko štandartenfiureris Jegeris. Jisai visiškai sutinka dėl lietuvių bendradarbiavimo. Jeigu vietinė valdžia gali būti įtraukta šiuo jautriu klausimu, tai neišsisuks kitais klausimais." Lapkričio 24-29 d. A operatyvinė grupė su lietuvių bataliono pagalba sušaudė 4,934 žydus traukiniais atvežtus į Kauną iš Vokietijos ir Austrijos. Tai vyko be nurodymo iš Vokietijos. Lapkričio 30 d. [[Himleris]] laikinai nutraukė visas masines žudynes. <ref name="gerlach">{{cite web |url=http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=6&t=85994&sid=ee82030cb05b31ac5d66bc794db019f5&start=30 |title= Christian Gerlach. The Wannsee Conference, the Fate of German Jews, and Hitler’s Decision in Principle to Exterminate All European Jews" in Journal of Modern History 70, 759-813 (1998). |accessdate=2014 m. gruodžio 17 d.}}</ref>
1944 m. jisai, kaip manoma, [[Himleris|Himlerio]] įpareigotas, [[Stokholmas|Stokholme]] su JAV [[Karo pabėgėlių tarybos]] atstovu Iver Olsen aptarė galimybes paleisti kelis tūkstančius nacių Vokietijos koncentracijos stovyklose laikomų žydų, tačiau šito neįgyvendino. <ref name="penkower">{{cite web |url=http://books.google.lt/books?id=Qf2ObniBSScC&pg=PA269&lpg=PA269&dq=Kleist+Lithuania&source=bl&ots=O3jPN6Xznq&sig=acieVbUrgZN6Kbr4yColiMBBczQ&hl=en&sa=X&ei=zk4CU979DcbwhQe9w4H4Aw&redir_esc=y#v=onepage&q=Kleist%20Lithuania&f=false |title=Monty Noam Penkower. The Jews Were Expendable. |accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref>
Po karo jisai dalyvavo neonacių spaudoje.
| |||