07:21, 15 vasario 2021 versija taisyti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 82 309 keitimai Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8 ← Prieš tai darytas keitimas		12:23, 28 rugpjūčio 2021 versija taisyti anuliuoti Gintaras Baltas (aptarimas \| indėlis) 223 keitimai žodis jisai yra nevartotinas. Keletas pataisymų. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Bruno Peter Kleist''' ([[1904]] m. [[sausio 29]] d. [[Marienwerder]], [[Vakarinė Prūsija\|Vakarinėje Prūsijoje]], – mirė po– [[1971]] m. [[lapkričio 6]] d.), [[Trečiasis Reichas\|nacių Vokietijos]] [[diplomatas]], neonacis rašytojas. 1932 m. [[Teisės daktaras\|teisės daktaro]] laipsnis jam suteiktas už [[Disertacija\|disertaciją]] ''Sovietų Rusijos tarptautinis pripažinimas''. Nuo 1934 m. iki 1936 m. ~~jisai~~ buvo Vokietijos Aukštosios politikos mokyklos direktorius. Nuo 1936 m. jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalų skyriui. 1939 m. gegužės 2 d. ~~jisai~~ Vokietijos ambasadoje Varšuvoje išdėstė [[Adolfas Hitleris\|Adolfo Hitlerio]] sumanymą užkariauti Lenkiją, ir žiauriai numalšinti jos gyventojus. Apibūdino galimybę paskatinti ukrainiečių sukilimą. Paminėjo Baltijos valstybių neutralumo svarbą. 1939 m. gegužės 17 d. [[Sovietų Sąjunga\|Sovietų Sąjungos]] vadas [[Josifas Stalinas]] iš savo karinės žvalgybos sulaukė šešių puslapių aprašą šio pranešimo. <ref name="murphy">{{cite web \|url=http://www.amazon.com/What-Stalin-Knew-Enigma-Barbarossa/dp/030011981X#reader_030011981X \|title=What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa. \|accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref> 1939 m. vasarą bandė [[Berlynas\|Berlyne]] įkurti „Vokiečių-lietuvių draugiją“, o Kaune – „Lietuvių-vokiečių ~~darugiją“~~draugiją“. <ref name="Kasparavicius">{{cite book \|first=Algimantas \|last=Kasparavičius \|title=Lietuva 1938-1939 m. Neutraliteto Iliuzijos \|publisher=Baltos lankos \|year=2010 \|url=http://www.baltoslankos.lt/lt/knygos/istorijapolitologijakulturologija/lietuva1938-1939mneutralitetoiliuzijos \|pages=245 }}{{Neveikianti nuoroda\|date=vasario 2021 \|bot=InternetArchiveBot \|fix-attempted=yes }}</ref> Peter Kleist užmezgė ryšius su sovietais ir dalyvavo [[Molotovo-Ribentropo paktas\|Molotovo-Ribentropo pakto]] derybose. <ref name="delmer">{{cite web \|url=http://trove.nla.gov.au/ndp/del/article/52708971 \|title=Sefton Delmer. Susipicion, Ruthlessness Mark Russian Psychology. \|accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref> 1939 m. rugpjūčio 31 d. ~~jisai~~ prašė gauti visas ministerijos telegramas, susijusias su jo regionu: Pabaltijo valstybės, Lenkija, Sovietų Sąjunga. Su juo buvo susipažinęs [[Kazys Škirpa]], Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. 1939 m. Kazys Škirpa per jį zonduodavo Vilniaus klausimą. Nacių [[Įsiveržimas į Lenkiją\|Vokietijai užpuolus Lenkiją]], užsienio reikalų ministerijos įpareigotas Peter Kleist 1939 m. rugsėjo 8-14 d. triskart susitiko su Kaziu Škirpa raginti Lietuvą jėga atsiimti Lenkijos okupuotą Vilnių. <ref name="antanassmetona">{{cite book\|first=Antanas \|last=Smetona \|title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. \|publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla \|year=1999\| isbn=998650130X \|pages=373–374}}</ref> Kazys Škirpa palaikė šią mintį, bet ją atmetė Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]~~, kuris išsaugojo Lietuvos neutralitetą~~. [[Raudonoji Armija\|Raudonajai armijai]] okupavus Lietuvą, po keturių dienų, 1940 m. birželio 20 d., [[Georg Leibbrandt]] ir [[Kazys Škirpa]] susitiko „Eden“ viešbutyje Berlyne. Jų pokalbio dėka išsivystė sukarintas, antisovietinis, antisemitinis [[Lietuvių aktyvistų frontas]]. <ref name="sukilimas">{{cite web \|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm \|title=Kazys Škirpa. Sukilimas. \|accessdate=2012 m. spalio 25 d.}}</ref> Buvęs Lietuvos [[NKVD]] kontržvalgybos viršininkas [[Aleksandras Slavinas]] tvirtina, jog vokiečiams rūpėjo, kad Lietuvių aktyvistų frontas numatytame kare prieš Sovietų Sąjungą kaip „Sondergruppe A“ kenktų sovietams. <ref name="Slavinas1993">Alexander Slavinas: [http://www.zeit.de/1993/26/der-inszenierte-aufstand/komplettansicht ''Der inszenierte Aufstand''.] In: ''[[Die Zeit]]'', Nr. 26/1993.</ref> Nuo 1940 m. rugpjūčio mėn. pradžios Peter Kleist kaip Rytų kraštų žinovas ir [[Sicherheitsdienst]] narys vadovavo pasitarimams su Kaziu Škirpa. Eilutė 21: Nuo 1941 m. iki 1945 m. Peter Kleist dirbo ''[[Ostlandas\|Ostland]]'' vado pavaduotoju ir [[Alfredas Rosenbergas\|Alfredo Rosenbergo]] ryšininku su armijų grupe „Šiaurė“. Jisai taip pat nacių partijai patarė užsienio reikalų klausimais. 1941 m. liepos 30 d. jisai Berlyną įspėjo, jog Latvijos politikas [[Alfredas Valdmanis]] nepatikimas. <ref name="bassler">{{cite web \|url=http://books.google.lt/books?id=36g549bC_FYC&pg=PA117&lpg=PA117&dq=Kleist+Germanization&source=bl&ots=7RxUAQcSFV&sig=IuHTYN7T9Xn3MEpkuNLMBsO6A0c&hl=en&sa=X&ei=aFgCU44uwcOEB_qdgOAG&redir_esc=y#v=snippet&q=Kleist&f=false \|title= Gerhard P. Bassler. Alfred Valdmanis and the Politics of Survival. \|accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref> 1941 m. lapkričio 21 d. ~~jisai~~Jis aplankė [[Kauno getas\|Kauno getą]]. Kitą dieną ~~jisai~~ Kaune susitiko su [[3/A operatyvinis būrys\|3/A operatyvinio būrio]] vadovu [[Karl Jäger\|Karlu Jėgeriu]] ir išreiškė savo pasitenkinimą [[Holokaustas Lietuvoje\|Lietuvos žydų sušaudymu]]. Savo knygutėje užsirašė, "Labai gerą įspūdį paliko štandartenfiureris Jegeris. Jisai visiškai sutinka dėl lietuvių bendradarbiavimo. Jeigu vietinė valdžia gali būti įtraukta šiuo jautriu klausimu, tai neišsisuks kitais klausimais. " Lapkričio 24-29 d. A operatyvinė grupė su lietuvių bataliono pagalba sušaudė 4,934 žydus traukiniais atvežtus į Kauną iš Vokietijos ir Austrijos. Tai vyko be nurodymo iš Vokietijos. Lapkričio 30 d. [[Himleris]] laikinai nutraukė visas masines žudynes. <ref name="gerlach">{{cite web \|url=http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=6&t=85994&sid=ee82030cb05b31ac5d66bc794db019f5&start=30 \|title= Christian Gerlach. The Wannsee Conference, the Fate of German Jews, and Hitler’s Decision in Principle to Exterminate All European Jews" in Journal of Modern History 70, 759-813 (1998). \|accessdate=2014 m. gruodžio 17 d.}}</ref> 1944 m. ~~jisai~~Peter Kleist, kaip manoma, [[Himleris\|Himlerio]] įpareigotas, [[Stokholmas\|Stokholme]] su JAV [[Karo pabėgėlių tarybos]] atstovu Iver Olsen aptarė galimybes paleisti kelis tūkstančius nacių Vokietijos koncentracijos stovyklose laikomų žydų, tačiau šito neįgyvendino. <ref name="penkower">{{cite web \|url=http://books.google.lt/books?id=Qf2ObniBSScC&pg=PA269&lpg=PA269&dq=Kleist+Lithuania&source=bl&ots=O3jPN6Xznq&sig=acieVbUrgZN6Kbr4yColiMBBczQ&hl=en&sa=X&ei=zk4CU979DcbwhQe9w4H4Aw&redir_esc=y#v=onepage&q=Kleist%20Lithuania&f=false \|title=Monty Noam Penkower. The Jews Were Expendable. \|accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref> Po karo ~~jisai~~ dalyvavo neonacių spaudoje. Tvirtino, jog naciai buvo išžudę ne daugiau kaip 100 000 žydų. <ref name="austin">{{cite web \|url=http://www.faem.com/app/sixswind.htm \|title=Prof. Austin J. App, Ph.D. The Six Million Swindle. \|accessdate=2014 m. vasario 17 d.}}</ref> ~~Jisai~~Peter Kleist nusižudė 1971 m. pabaigoje, sirgdamas nepagydomu augliu. == Nuorodos ==

Peter Kleist: Skirtumas tarp puslapio versijų