Vladas Motiekaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvas mokėjo groti [[klarnetas|klarnetu]]. Iš gausios šeimos užaugo tik 3 vaikai: Vladas -– smuikininkas, Bronius -– violočelininkas, Izabelė -– medikė. [[1911]] - –[[1913]] m. Vladas mokėsi smuikuoti pas lenkų smuikininkę Vandą Bohuszewicz, kuri atvyko dirbti į Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą Kaune.

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais V. Motiekaitis pateko į rusų kariuomenę [[Odesa|Odesoje]] ([[Ukraina]]) ir buvo pulko orkestro kapelmeisteris, surengė [[solo]] koncertų. Odesoje baigė šešias gimnazijos klases, o [[1921]] m. -– konservatoriją (prof. K. Gavrilovo smuiko klasę).

Grįžęs į Kauną, [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]] surengė koncertą. [[1922]] - –[[1924]] m. smuiko studijas tęsė [[Leipcigas|Leipcigo]] konservatorijoje pas prof. E. Wolgandta. Studijuodamas pirmą kartą atliko [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] „Sonatą d - moll“. Baigęs konservatoriją, gavo smuikininko solisto kvalifikacijos diplomą. Nuo 1924 m. rudens -– [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokyklos]], nuo [[1933]] m. -– [[Kauno konservatorija|konservatorijos]] smuiko ir kamerinės muzikos klasės mokytojas, nuo [[1937]] m. -– vyresnysis mokytojas. Keletą metų visuomeniniais pagrindais dėstė ir E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje.

Iki [[1944]] m. Kauno mokyklose išugdė visą būrį gerų smuikininkų. Vadovavo pirmajam lietuvių styginių kvartetui, [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]] subūrė instrumentinį [[trio]], koncertavo kaip solistas smuikininkas ir su instrumentiniais ansambliais bei simfoniniais orkestrais. [[1928]] - –[[1933]] m. buvo Kauno radiofono simfoninio orkestro vyr. dirigentas (vėliau koncertmeisteris), dirigavo [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] ir Vilniaus simfoniniams orkestrams.

1944 m. pasitraukė į [[VakaraiVakarų pasaulis|Vakarus]], trumpai gyveno [[Austrija|Austrijoje]] (Leobene ir Bruch-Mure), kur mokytojavo muzikos mokyklose, [[1945]] m. persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]] ir ten lietuvių stovyklose vadovavo chorams, vargonininkavo, mokytojavo gimnazijoje (nuo [[1946]] m. [[Hanau]] lietuvių stovykloje).

[[1949]] m. emigravo į JAV ir apsigyveno [[Detroitas|Detroite]]. Dvejus metus dėstė Sparkso konservatorijoje Royal-Oak, MI. Nuo [[1952]] m. iki mirties gyveno ir dirbo Los Andžele. Vertėsi privačiomis muzikos pamokomis ir derino muzikos instrumentus, [[1964]] m. išėjo į pensiją.

Sukūrė instrumentinių ir vokalinių kūrinių: Sonatą fortepijonui F-dur ([[1966]] m.), pjesių smuikui ir fortepijonui, dainų. Išaugino keturis vaikus: [[Aldona Babinienė-Motiekaitytė|Aldona]] -– pianistė ir chorvedė, Algimantas -– violončelininkas, Jurgis -– foto menininkas, Zita Ramulė -– kompiuterininkė.

== ŠaltinisŠaltiniai ==

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

[[CategoryKategorija:Lietuvos chorvedžiai|Motiekaitis, Vladas]]
[[CategoryKategorija:Lietuvos pedagogai|Motiekaitis, Vladas]]