pildoma

Taip pat žr.: pildomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pildoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pildomas, mot. g. pildoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildomas	pildomi	pildoma	pildomos	pildoma	-
kilm.	pildomo	pildomų	pildomos	pildomų	-	-
naud.	pildomam	pildomiems	pildomai	pildomoms	-	-
gal.	pildomą	pildomus	pildomą	pildomas	-	-
įnag.	pildomu	pildomais	pildoma	pildomomis	-	-
viet.	pildomame	pildomuose	pildomoje	pildomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pildomasis	pildomieji	pildomoji	pildomosios	-	-
kilm.	pildomojo	pildomųjų	pildomosios	pildomųjų	-	-
naud.	pildomajam	pildomiesiems	pildomajai	pildomosioms	-	-
gal.	pildomąjį	pildomuosius	pildomąją	pildomąsias	-	-
įnag.	pildomuoju	pildomaisiais	pildomąja	pildomosiomis	-	-
viet.	pildomajame	pildomuosiuose	pildomojoje	pildomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pildomas.
• Skiemenys: pil-do-ma

pildoma

1. ta, kurią pildo

Etimologija

<= pildyti, pildo, pildė

---