Nacionalinis interesas

Nacionaliniai interesai, t. p. prancūziškasis atitikmuo raison d'état – valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai. Sąvoka svarbi tarptautinių santykių teorijai ir yra viena iš politinio realizmo teorijos pagrindų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių.

Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami:

• Nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės egzistavimas
• Ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė
• Karo vengimas ir suverenumo gynimas
• Sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos
• Valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimas ir didinimas

Struktūriškai nacionalinius interesus sudaro:

1. pastovus fundamentalių dalykų – teritorijos, gyventojų, valstybinių institutų gynimas nuo užsienio grėsmės, užsienio prekybos plėtimas, investicijos, kapitalo užsienyje gynimas, bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimas;
2. kintantys ir tarpiniai dalykai – išgyvenimo, išlikimo interesai žlungant ir esant grėsmei valstybės egzistavimui;
3. gyvybiniai interesai – pasiruošimas padengti nuostolių nacijos gerovei, saugumai tikimybes;
4. svarbūs interesai – nuostoliai padėčiai, prestižui;
5. periferiniai interesai – smulkūs, lokalinio pobūdžio (kanalai tarp upių ir pan.)