Biokas
3°30′ š. pl. 8°42′ r. ilg. / 3.500°š. pl. 8.700°r. ilg.
Biokas – didžiausia Gvinėjos įlankos ir Pusiaujo Gvinėjos sala. Kolonizacijos laikotarpiu buvo vadinama Fernando Pó sala. Vėliau buvo pavadinta Francisco Macías Nguema sala . 1979 m. salai suteiktas Bioko pavadinimas. Saloje įsikūrusi Pusiaujo Gvinėjos sostinė – Malabas.
Geografija
Biokas yra 2 017 km2 ploto. Salos aukščiausias taškas – Basilės kalnas (3 011 m). Sala yra Kamerūno linijos dalis.
Demografija
Saloje yra 124 000 gyventojų, kurių daugumą sudaro bubiai. Taip pat saloje yra didelės grupės fangų, fernandinų, ispanų ir emigrantų iš Rio Munio, Nigerijos ir Kamerūno.
Istorija
Pirmieji gyventojai saloje buvo VII amžius pr. m. e. atsiradusios bantų gentys.
1472 m. portugalų keliautojas Fernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą. Ji pavadino salą Formosa Flora (Graži Gėlė), bet 1494 m. buvo pavadinta atradėjo vardu.
1642 m. Nyderlandų keliautojai pradėjo mainus su vietiniais salos gyventojais be portugalų sutikimo. Saloje pradėta prekyba vergais. 1648 m. portugalai vėl perėmė dominavimą saloje.
1778 m. įvyko mainai tarp portugalų ir ispanų. Portugalija iškeitė Bioką į teritojas Amerikoje. Ispanija įsteigė savo valdžią saloje.
1827 m. – 1843 m. britai Malabo ir San Karloso miestuose įsteigė kovos su vergove Gvinėjos įlankoje štabą.
1843 m. pagal susitarimą su Ispaniją britai paliko salą.
1968 m. Pusiaujo Gvinėja tampa nepriklausoma, o Bioko saloje įkuriama valstybės sostinė.
| Kalabaro ibibijų valstybės | 
|
|---|---|
| Ibibijas | Efikas | Anangas | Oronas | Eketas | Opobo | Ikomas | Akamkpa | Bakasi | Ogodža (Bokiai) | Ekojai | Bioko | |