Eduardas VII

Eduardas VII

Eduardas VII
Saksen-Koburg-Gota
Gimė	1841 m. lapkričio 9 d. Londonas
Mirė	1910 m. gegužės 6 d. (68 metai)
Tėvas	Albertas Saksen-Koburg-Gotas
Motina	Viktorija
Sutuoktinis (-ė)	Aleksandra Danė
Vaikai	Jurgis V
Jungtinės Karalystės karalius
Valdė	1901 m. sausio 22 d. - 1910 m. gegužės 6 d. (9 metai)
Karūnavimas	1902 m. rugpjūčio 9 d.
Pirmtakas	Viktorija
Įpėdinis	Jurgis V

Žymūs apdovanojimai
Raudonojo erelio ordinas

Vikiteka	Eduardas VII
Parašas

Eduardas VII (1841 m. lapkričio 9 d. Londonas – 1910 m. gegužės 6 d. ten pat) – D. Britanijos karalius, Indijos imperatorius (1901–1910 m.).

Biografija

1861 m. karinėje tarnyboje užmezgus romaną su aktore, karalienė Viktorija jį ilgam nušalino nuo valstybės reikalų. Iki 1892 m. jam drausta skaityti ministrų kabineto posėdžio protokolus. Jo populiarumas Europoje padėjo vyriausybei 1904 m. sudaryti Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Antantės sąjungą (Entente Cordiale). Eduardo parama karo ministro R. Burdono vykdytoms reformoms leido geriau pasirengti Pirmajam pasauliniam karui.^[1]

Šeima ir vaikai

Velso princas vedė 1863 m. kovo 10 d. Danijos princesę Aleksandrą Danę (1844 m. gruodžio 1 d. – 1925 m. lapkričio 20 d.), Rusijos imperatorės Marijos Fiodorovnos seserį). Nuo tos santuokos buvo šeši vaikai:

Albertas Viktoras Klarensas (1864 m. sausio 8 d. – 1892 m. sausio 14 d.), Klarenso hercogas;
Jurgis (1865 m. birželio 3 d. – 1936 m. sausio 20 d.), Jungtinės Karalystės karalius Jurgis V;
Luiza (1867 m. vasario 20 d. – 1931 m. sausio 4 d.), ištekėjo už Aleksandro, Faifo hercogo;
Viktorija (1868 m. liepos 6 d. – 1935 m. gruodžio 3 d.), netekėjusi;
Mod (1869 m. lapkričio 26 d. – 1938 m. lapkričio 20 d.), ištekėjo už Norvegijos karaliaus Chokono VII.
Aleksandras Džonas (1871 m. balandžio 6 d. – 1871 m. balandžio 7 d.).