Jono Basanavičiaus gatvė (Vilnius)

Pradžia

Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia

Jono Basanavičiaus gatvė – daugiausia XX a. pr. reprezentaciniais namais užstatyta Vilniaus gatvė. Ja prasideda kelias, vedęs iš Vilniaus į vakarus. Kyla nuo Pylimo ir Trakų gatvių sankirtos į kalną.

Pavadinimas

Iki 1941 m. vadinta Pogulianskaja arba Wielka Pohulianka. 1941 m. vykdytas gatvių pervadinimas, pavadinta Stalino prospektu. Atkūrus Nepriklausomybę, suteiktas Nepriklausomybės signataro, daktaro Jono Basanavičiaus vardas.

Architektūra ir dėmesio verti namai

Aukščiausioje gatvės vietoje yra Šv. Konstantino ir Michailo, kitaip Romanovų cerkvė (J. Basanavičiaus g. 27), pastatyta Romanovų dinastijos trijų šimtų metų jubiliejaus proga 1913 m.

Nr. 13 – teatro rūmai – vienas reikšmingiausių XX a. pr. kultūrinės paskirties pastatų Vilniuje. Pastatytas 1912–1913 m., architektai Vaclovas Michnevičius (lenk. Wacław Michniewicz) ir Aleksandras Parčevskis. Jų stilius siejasi su baroko ir romantiškąja architektūra. 1925–1929 m. čia veikė lenkų teatras „Reduta“, vadovaujamas Juliuszo Osterwos. 1948–1974 m. rūmuose veikė operos ir baleto teatras, nuo 1986 m. juose veikia Lietuvos rusų dramos teatras.

Nr. 18 – neogotikinio stiliaus namas (1897–1900). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje čia buvo įsikūrusi lietuvių gimnazija. Name 1917–1923 m. gyveno žymus prancūzų rašytojas Romanas Gary (Romain Gary, 1914–1980). 2007 m. buvo pastatytas paminklas Romano Gary knygos personažui.

Nr. 19 – Bulotų namas. Priklausė lietuvių visuomenininkui, politikui ir advokatui Andriui Bulotai, Jis advokatavo 1912–1915 m. Vilniuje, buvo lietuviškos spaudos bendradarbis, Masonų ložės narys. Per pirmąjį pasaulinį karą su žmona Aleksandra ir rašytoja Žemaite, kuri gyveno čia 1914–1915 m., apvažiavo apie šimtą JAV ir Kanados miestų bei surinko maždaug 50 tūkst. dolerių karo pabėgėliams. Jis globojo Žemaitę, vėliau išleido jos raštus (4 t.). Sovietai bandė patraukti Bulotą savon pusėn, bet jis laikėsi palyginti neutraliai. Užėmę Lietuvą, naciai 1941 m. jį su žmona sušaudė Aukštuosiuose Paneriuose. Namas statytas XIX a. pab., namo stilius – modernas.

Netoli Romanovų cerkvės nuo 1800 m. buvo evangelikų kapinės. XX a. šeštame dešimtmetyje jos paverstos parku: išliko tik chirurgijos profesoriaus Jono Frydricho Nišovskio klasicistinis mauzoliejus (1816 arba 1819 m.). Manoma, kad evangelikų kapinėse buvo palaidotas 1839 m. nužudytas Simonas Konarskis, kovotojas prieš caro valdžią, kurio sušaudymo vietoje nuo 1924 m. stovi paminklinis akmuo (į pietvakarius nuo kapinių, netoli Antano Vivulskio gatvės).

Nr. 44/43 – miesto sargybinė. Vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus pastatas (1819 m.), statytas pagal tipinį caro laikų projektą (dar viena sargybinė, pastatyta pagal ta patį projektą, išlikusi Liepkalnio gatvėje); greta buvo Vilniaus ribą žymintys stulpai. Iš gatvės įrengta platforma kareiviams rikiuotis, viduje dvi patalpos – karininkams ir kareiviams.

Konarskio ir Jovaro g. kampe išlikusi mažutė barokinė Šv. Hiacinto (Jackus) koplytėlė. Ji čia pastatydinta dominikonų 1762 m. (Šv. Jackus buvo XIII a. domininkonų misionierius). Apnykusi koplytėlė restauruota 1843 m., 1901 m. ir 1998 m.; per 1901 m. restauraciją pastatyta varinė šventojo statula (skulpt. Boleslovas Baliukevičius).

Vivulskio g. 18 buvo žydų kalbos ir mokslinis institutas JIVO, įsikūręs šioje vietoje 1933 m. Jo pastatas neišliko. Po Antrojo pasaulinio karo JIVO perkeltas į Niujorką; dalis instituto rinkinių išsaugota Vilniuje.

Galerija

• 
  Romanovų cerkvė
• 
  Vilniaus senasis teatras
• 
  J. Basanavičiaus g. 18
• 
  J. Basanavičiaus g. 19
• 
  Atmintinė lenta Žemaitei ant namo J. Basanavičiaus g. 19
• 
  Atmintinė lenta Romanui Gary
• 
  Sargybinė J. Basanavičiaus gatvėje, prie Gėlių turgelio

Šaltiniai

• Venclova, Tomas. Vilnius: vadovas po miestą. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001.
• Lietuvos Didžioji enciklopedia.
• Lietuvos istorinių asmenybių žinynas.

Nuorodos

• Vilniaus žemėlapis, vilniauszemelapis.lt Archyvuota kopija 2018-05-07 iš Wayback Machine projekto.