Briedmusė
| Lipoptena cervi | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Briedmusė (Lipoptena cervi) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Briedmusė (Lipoptena cervi) – dvisparnių vabzdžių (Diptera) eilei priklausantis kraujasiurbis vabzdys.
Paplitusi Eurazijos vidutinių platumų miškuose (Europoje, Sibire, šiaurės Kinijoje), taip pat pateko ir į Šiaurės Ameriką.
Tai 5–7 mm ilgio rudos spalvos vabzdys. Briedmusė turi dideles, kibias galūnes, todėl primena peraugusią erkę. Maitinasi briedžių ir elnių krauju. Kūnas plokščias, minkštas, lankstus, slidus, todėl vabzdys patekęs ant odos sunkiai pašalinamas. Briedmusės kūnas pritaikytas judėti glotniame elninių žvėrių kailyje, o kibios naguotos kojelės leidžia išsilaikyti bei judėti. Vabzdys laikosi žolėje, krūmuose ar lapuočiuose medžiuose. Auką nustato pagal iškvepiamą anglies dvideginį. Ją aptikusios skrenda pulkais tiesiai į tikslą, tačiau paprastai atstumas nebūna didesnis kaip 50 metrų. Patekus ant kailio vabzdžio gležni sparnai dažniausiai nulūžta, o pats gyvūnas priglunda prie odos ir siurbia kraują. Kas 6–8 dienas briedmusė pagimdo lervutes, kurios krinta žemėn, įsirausia gilyn ir joje virsta lėliukėmis. Šios vystosi 3–4 mėnesius.
Briedmusės dažniausios pelkėtuose lapuočių miškuose. Gausiausiai skraido vasaros gale ir rudens pradžioje, kai oro temperatūra svyruoja apie 10–15 °C. Po pirmųjų šalnų jų sumažėja, nors šiltais rudenimis laikosi iki spalio pabaigos.
Briedmusių aukomis yra briedžiai ir įvairių rūšių elniai, tačiau šie vabzdžiai taip pat puola ir žmones, šunis, barsukus. Iš žmogaus kraujo nesiurbia, bet kanda. Įkandimo vietoje gali likti guzas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žengiantiems į miškus grybų – perspėjimas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- [1]