[go: nahoru, domu]

Pereiti prie turinio

Geidava

Koordinatės: 54°45′22″š. pl. 20°03′00″r. ilg. / 54.756°š. pl. 20.050°r. ilg. / 54.756; 20.050 (Geidava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geidava
vok. Geidau
rus. Прозорово
Geidava
Geidava
54°45′22″š. pl. 20°03′00″r. ilg. / 54.756°š. pl. 20.050°r. ilg. / 54.756; 20.050 (Geidava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Baltijsko rajonas
Pašto kodas 238521
Tel. kodas +7 40145
Tinklalapis www.baltijsk.net

Geidava arba Prozorovas (vok. Geidau, nuo 1945 m. rus. Гайдау, nuo 1946 m. rus. Прозорово) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, Baltijsko rajone, nuo 2008 m. liepos 3 d. Divnojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės.[3] 17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities dvaras.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. liepos 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472008 m. Povarovkos apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Divnojės kaimo gyvenvietė
Baltijsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
270 292 283
  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Geidava GenWiki
  5. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.