Kazimieras Beržanskis
| Kazimieras Beržanskis | |
|---|---|
| Gimė | 1899 m. birželio 5 d. Luokės valsčius |
| Mirė | 1949 m. vasario 4 d. (49 metai) Dišliai |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Teodoras Beržanskis |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Stonkutė |
| Vaikai | Joana Severina Nemūra |
| Veikla | ūkininkas, Lietuvos partizanas |
| Pareigos | Partizanų būrio vadas |
| Partija | Lietuvių tautininkų sąjunga |
Kazimieras Beržanskis (1899 m. birželio 5 d., Luokės valsčiuje, Telšių aps., Kauno gubernija., Rusijos imperija – 1949 m. vasario 4 d. Dišlių k., Alsėdžių vls., Plungės aps.) – Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, ūkininkas, partizanas, Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Alsėdžių kuopos būrio vadas.
Dalyvavo savanoriu Lietuvos nepriklausomybės kovose. Išėjęs į atsargą, prie Luokės gavo žemės ir miško. 1922 m. susituokė su Liudvika Stonkute, su kuria susilaukė dukterų Joanos (g. 1926 m.) ir Severinos Nemūros (g. 1933 m.).
Vedęs persikėlė gyventi į žmonos ūkį Žvirblaičiuose, kuriame sėkmingai ūkininkavo, pasistatė naują erdvų gyvenamąjį namą, į kurį šeima persikėlė 1939 m. Ūkininkaudamas dalyvavo visuomeniniame ir politiniame valsčiaus gyvenime, priklausė Lietuvių tautininkų sąjungai.
Po Antrojo pasaulinio karo tapo partizanų rėmėju. Jo namuose veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos štabas, kurį 1947 m. balandžio 9 d. apsupo ir sunaikino MGB Plungės valsčiaus poskyrio stribai ir MGB kariuomenės grupuotė.
Sodybos savininkui pavyko pasislėpti. Jis tapo Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanu Kęstučiu, priklausė Alsėdžių kuopai, buvo paskirtas būrio vadu. Žuvo 1949 m. vasario 4 d. Rukundžių miške, Dimšlių k., Alsėdžių vls., Plungės aps., įrengtame bunkeryje, jį apsupus MGB kareiviams ir stribams.[1]
Atminimas įamžintas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje 2004 m. pastatytame paminkle.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos Laisvės Armijos kovos Žemaitijoje. Sudarytojai Kęstutis Kasparas, Meilutė Paulauskaitė. – Plungė, 2008. – P. 35–55, 339