Henrietos sala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
77°06′ š. pl. 156°30′ r. ilg. / 77.100°š. pl. 156.500°r. ilg.
Henrietos sala (rus. Остров Генриетты) – negyvenama sala Arktyje, Rytų Sibiro jūroje, Naujojo Sibiro salose, De Longo salų grupėje. Tai toliausiai į šiaurę nutolusi salyno sala. Šiauriausias jos taškas – Melvilio kyšulys. Salos plotas 12 km². Aukštis iki 315 m. Sudaryta daugiausia iš klinties ir bazalto. Ledynai užima apie pusę salos ploto. Ledo kepurės storis iki 140 m.
Sala atrasta 1881 m. amerikiečių poliarinio keliautojo Džordžo De Longo ekspedicijos metu. 1937–1963 m. saloje veikė tarybinė poliarinė stotis.