Henrikas Altšuleris
| Henrikas Saulovičius Altšuleris rus. Ге́нрих Сау́лович Альтшу́ллер | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. spalio 15 d. Taškentas, Uzbekistanas |
| Mirė | 1998 m. rugsėjo 24 d. (71 metai) Petrozavodskas, Rusija |
| Veikla | rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas |
Henrikas Saulovičius Altšuleris (rus. Ге́нрих Сау́лович Альтшу́ллер, pseudonimas Henrikas Altovas rus. Генрих Альтов, 1926 m. spalio 15 d. Taškente – 1998 m. rugsėjo 24 d.) – žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas.
Jo yra sukurta:
- išradybinių uždavinių sprendimo teorija TRIZ (rus. ТРИЗ – теория решения изобретательских задач),
- techninių sistemų evoliucijos teorija (rus. ТРТС – теория развития технических систем),
- kūrybingos asmenybės vystymo teorija (rus. ТРТЛ – теория развития творческой личности),
- kūrybingo mąstymo lavinimas (rus. РТВ – развитие творческого воображения),
- išradybinio uždavinio sprendimo algoritmas ARIZ (rus. АРИЗ – алгоритм решения изобретательских задач),
- informacinis mokslo reiškinių fondas – praktinį sąvadą kaip žinomus gamtos reiškinius panaudoti praktiniams tikslams.
Apžvalga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimęs žurnalisto šeimoje augo intelektualioje laisvo mąstymo terpėje. Buvo „normalus“ guvus vaikas, domėjosi technika. Pirmasis 12 metų berniuko „išradimas“ technikos būrelyje – kateris su raketinius varikliu (suvirinimo darbams naudojamo kalcio karbido pagrindu) vos nesibaigė tragiškai.
Pirmas tikro išradimo autorinis liudijimas (prioriteto data 1943.11.9) gautas turint 17 metų. Vėlesni išradimai, kurių iki 1950 metų gavo virš 10: pistoletas – liepsnosvaidis, giluminis skafandras, reikšmingiausias – skafandras, saugantis nuo karščio (aut. liud. Nr. 111144). Dauguma išradimų susiję su karo pramone, todėl užslaptinti.
Dirbdamas patentų biure (Kaspijos karinės flotilės išradybos reikalų inspekcijoje) H. Altšuleris priėjo išvadą, kad kūrybinė žmogaus veikla turi būti valdoma objektyvių dėsningumų, kuriuos galima ištirti ir pritaikyti. Taip kūryba taptų valdoma ir laisva nuo atsitiktinio įkvėpimo bei psichologinės inercijos.
Po kritiško laiško Stalinui apie išradybos būklę 1948 metais buvo represuotas ir ištremtas. Ten kūrybingai sprendė kasdienius „išgyvenimo uždavinius“, pavyzdžiui:
- Kai buvo reikalaujama nemiegoti – nusipiešdavo atmerktas akis (nemiga dažnai naudojama spec. tarnybų, kai reikia psichologiškai palaužti asmenybę).
Po reabilitacijos 1954 metais apsistojo Baku (Azerbaidžanas). Prasidėjus pertvarkos (perestroika) neramumams 1990 metais persikėlė į Petrozavodską (Rusija). Taip šis miestas tapo TRIZ asociacijos centru.
Išradybos uždavinių sprendimo teorija, autoriaus nuomone, dar jam gyvam esant buvo „išsemta“ ir turėjo būti vystoma toliau link stipraus mąstymo teorijos (ОТСМ – общая теория сильного мышления) ir aprėpti ne tik inžinerijos sritį, bet ir mokslinius, socialinius, pedagoginius uždavinius.
Kaip publicistas, eseistas ir rašytojas – fantastas kūrė kartu su žmona Valentina Žuravliova. Jo sudarytas mokslinių – fantastinių idėjų ir situacijų sąvadas (rus. Регистр научно-фантастических идей и ситуаций) – savotiškas pasaulinės fantastikos „patentinis fondas“
Žodžių TRIZ, ARIZ ir kt. autoriaus teises paveldėjo žmona Valentina Žuravliova ir anūkė Junona.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]TRIZ (knygos)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Как научиться изобретать. Альтшуллер Г.С. – Тамбов: Тамбовское книжное издательво. – 1961;
- Альтшуллеp Г.С. Основы изобретательства – Воронеж: Центрально-Черноземное издательво. – 1964;
- Альтшуллеp Г.С. Алгоритм изобретения. – М.: Московский рабочий. – 1969 (1-е изд.); 1973 (2-е изд.);
- Альтшуллеp Г.С. Творчество как точная наука – М.: Советское радио, 1979;
- Альтшуллеp Г.С., Селюцкий А.Б. Крылья для Икара.- Петрозаводск: Карелия, 1980;
- Альтов Г. И тут появился изобретатель. – М.: Дет. литература. – 1984 (1-е изд.); 1987 (2-е изд); 1989 (3-е изд., перераб. и доп.); 2000 (4-е изд.);
- Альтшуллеp Г.С., Злотин Б.Л. и др. – Профессия – поиск нового. – Кишинев: Каpтя Молдовеняскэ, 1985;
- Альтшуллеp Г.С. Найти идею – Hовосибиpск: Hаука, 1-е издание, 1986; 2-е издание, 1991; 3-е изд., доп., Петрозаводск: Скандинавия, 2003 ;
- Альтшуллер Г.С., Злотин Б.Л., Зусман А.В. – Поиск новых идей: от озарения к технологии (теория и практика решения изобретательских задач). – Кишинев: Каpтя Молдовеняскэ, 1989;
- Альтшуллер Г.С., Верткин И.М. Как стать гением: Жизненная стратегия творческой личности. – Минск: Беларусь, 1994.
Fantastika (knygos)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Legendos apie žvaigždžių kapitonus (rus. Легенды о звездных капитанах (1961))
- Deginantis protas (rus. Опаляющий разум (1968))
- Sukurtas audrai (rus. Создан для бури (1970))
Lietuviškai apie
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Čepelė Juozas. išradybos galima išmokti. Mokslas ir technika – 1975. – №1 (187). – с. 42–43.
- Čepelė Juozas. Прославился не имея службы и материального имущества. (Mokslas ir technika). – 2002. – № 10. – с. 8–9.
- Čepelė Juozas. Apie išradybos uždavinių teoriją. Vadovo pasaulis – 2001. – № 6. – с. 17-20.
- Čepelė Juozas. Apie G. S. Altšulerį. Mokslas ir technika. – 2001. – № 5. – с. 44.
- Čepelė Juozas. Apie išradybos uždavinių teoriją. Mokslas ir technika. – 2002 №4. – с. 26-27.
- Čepelė Juozas. Apie G. S. Altšulerio paskaitas apie Čiurlionį… Mokslas ir technika. – 2002. – № 2. – с. 36–37.