Mangostaninė garcinija
| Mangostaninė garcinija | ||
|---|---|---|
| ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
| Mokslinis pavadinimas | ||
| Garcinia mangostana L., 1753 m. | ||
|
Mangostaninė garcinija (lot. Garcinia mangostana) – kliuzijinių (Clusiaceae) šeimos visžalis medis. Medžio gimtinė – Azijos tropikai. Dabar auginamas viso pasaulio tropinėje zonoje.
Augalo morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mangostaninė garcinija – aukštas visžalis medis užaugantis iki 25 m aukščio. Laja piramidės formos, žievė juodai rudos spalvos.
Lapai elipsiški, tamsiai žalios spalvos viršuje ir gelsvai žalia žemiau, 9 – 25 cm ilgio ir 4,5 – 10 cm pločio. Jauni lapeliai – rausvi. Žiedas – žaliais mėsingais žiedlapiais su raudonomis dėmėmis.
Vaisius apvalus – 3,4 – 7,5 cm skersmens, iš viršaus yra padengtas storu (iki 1 cm), kaštoninės-violetinės spalvos nevalgomu apvalkalu. Viduje yra 4-8 segmentų baltos valgomos mėsingos sėklos. Medis vaisių neša vėlai – pirmuosius vaisius subrandina 9-20 metais.
Vardai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mangostaninė garcinija dar vadinama: angl. King´s-Fruit, Manggis, Mangostan, Mangosteen, Purple Mangosteen, pranc. arbre à benjoin, vok. Mangostanbaum, Mangostane, Mangostane (Tree), Mangostin (Fruit), isp. Mangostán, Mangostán (Tree), Mangostán, Mangustán (Fruit), port. Mangostão, taj. Mang Khút (Mangkhut, Mangkut), rus. Мангостан ir kt[1].
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltasis garcinijos vaisių minkštimas yra valgomas šviežias, kartais jie yra konservuojami. Populiarios ir garcinijų sultys. Lapų ir žievės nuoviras yra naudojamas nuo dizenterijos, viduriavimo ir karščiavimo. Vaisiaus žievė turi antioksidantų.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Garcinia mangostana L. Archyvuota kopija 2009-05-09 iš Wayback Machine projekto.