Nekrozė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Nekrozė (iš senovės graikų kalbos νέκρωσης (nékrōsis) 'mirtis') - tai ląstelių sužalojimo forma, kai dėl autolizės per anksti žūsta gyvo audinio ląstelės.[1] Terminas „nekrozė“ atsirado XIX a. viduryje ir dažniausiai priskiriamas vokiečių patologui Rudolfui Virchovui, kuris dažnai laikomas vienu iš šiuolaikinės patologijos pradininkų.[2] Iš irstančių ląstelių atsiskyrę komponentai (tokie kaip nukleotidai, fermentai, struktūriniai baltymai ar k.t.) patenka į kraują. Pavyzdžiui, žuvus kardiomiocitams iš jų atsipalaiduoja kreatinfosfokinazė, mioglobinas, nukleotidai, kuriuos kraujyje galima nustatyti jau pirmosiomis valandomis žuvus ląstelėms. Jie yra audinio nekrozės žymenys. Nekrozę gali sukelti:
- Mechaniniai veiksniai – sumušimas, suspaudimas.
- Fiziniai veiksniai – elektra, karštis, šaltis, spinduliai.
- Cheminės medžiagos.
- Mikrobinė infekcija.
- Intoksikacija.
- Sutrikusi širdies veikla.
- Vietinės kraujotakos sutrikimas – trombozė, embolija, ilgalaikis kraujagyslių spazmas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Proskuryakov SY, Konoplyannikov AG, Gabai VL (February 2003). „Necrosis: a specific form of programmed cell death?“. Experimental Cell Research. 283 (1): 1–16. doi:10.1016/S0014-4827(02)00027-7. PMID 12565815.
- ↑ Gerschenson, L.E.; Geske, F. Jon (April 2001). „Virchow and Apoptosis“. The American Journal of Pathology (anglų). 158 (4): 1543. doi:10.1016/S0002-9440(10)64105-3. PMC 1891904. PMID 11290572.