[go: nahoru, domu]

Leipalingio dvaras

Leipalingio dvaras
Restauruotų dvaro rūmų pagrindinis ir vakarinis fasadai
Restauruotų dvaro rūmų pagrindinis ir vakarinis fasadai
Vieta Druskininkų savivaldybė
Įkurtas XIX a. pab. - XX a. pr.
Rūmų stilius klasicizmas
Bajorų giminės Jonas Sapiega
Masalskiai
Plateriai
Kruševskiai
Balinskiai
Pastatų būklė Restauruotas
Savininkas mokykla ir kraštotyros muziejus

Leipalingio dvaras – dvaras Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio miestelyje. Išlikusi oficina.

Istorija

redaguoti

Dvaras paminėtas 1503 m. balandžio 7 d., kai jį Aleksandras dovanojo Jonui Teodorui Pliuškovui, pabėgusiam iš Maskvos kunigaikščio Ivano III užimtos Smolensko žemės. Vėliau, dvarui likus be šeimininko, 1508 m. birželio 28 d. Žygimantas Senasis jį padovanojo Jonui Sapiegai. Sapiegos 1520 m. čia pastatė cerkvę. Valdant Jono sūnui Povilui Sapiegai, dvare kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė ir daugelis dvaro pastatų. Vėliau, giminei priėmus katalikybę, Mikalojus Sapiega fundavo bažnyčios statybą bei atstatė dvarą. Per ATR-Maskvos karą (1654-1667) dvaras sudegintas. Sapiegos dvarą valdė iki 1742 m.

Vėliau dvaras priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos - Pliateriams, o XVIII a. pab. - XIX a. pr. Leipalingis priklausė Kruševskių giminei. Jie pastatė išlikusius dvaro rūmus, prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pab. - XX a. pr. dvarą nusipirko Peterburgo pirklys, inžinierius Petras Balinskis. Jis labai puoselėjo tiek dvarą, tiek patį miestelį. Kasė kanalus, puoselėjo parką, buvo iškastas Simoniškės ežerėlis, padaryti prabangūs tilteliai, altanos. Paskutinis dvaro savininkas Košica dvarą pralošė Monte Karlo kazino, kur ir nusišovė.

Po 1923 m. dvaras išparceliuotas. 1923 m. dvare įkurta Leipalingio progimnazija, su pertraukomis veikusi iki 2004 m.

2021 m. pabaigoje kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro antros dalies patalpos. Pastate įrengta Leipalingio laisvalaikio salė, darbo kabinetai, grimerinė, 20 vietų konferencijų salė, antrame aukšte – 150 vietų koncertų salė.[1]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti